Namų praradimo tema Algimanto Mackaus lyrikoje

NAMŲ PRARADIMO TEMA ALGIMANTO MACKAUS LYRIKOJE
I. Įvadas
Algimantas Mackus (1932-1964), poetas priklausantis vadinamajai bežemių kartai, neabejotinai yra vienas savičiausių lietuvių egzodo kūrėjų. Jo poezijoje ypač aktuali tapo egzilo dalia, suprantant ją daug plačiau nei buvimą emigrantu. A. Mackus egzilę suvokia kaip egzistencinę XX a. beiliuzinio žmogaus, traiškomo negailestingų istorijos girnų, būseną. Šis Mackaus poezijos žmogus yra netekęs ne vien gimtosios žemės, namų, bet ir susvetimėjęs, kartu su šiais pamatais praradęs ir visų kitų prasmingą egzistenciją teikiančių pagrindų: Dievo bei užtikrintumo jame, kalbos multikultūrinėje aplinkoje, galiausiai - gyvenimo prasmės iliuzijas. Tai daro jį svetimą sau, neretai poezijoje vaizduojamą kaip save naikinantį (savo sąnarius draskančių maitėdų hienos bei kondoro įvaizdžiai), ir kitiems. “Nuolatinis Mackaus ilgesys paliesti tikrovę, paliečiant kitą žmogų, sutrupa prieš mirties, tuštumos ir išduotų legendų tiesą. Todėl komunikacija su broliu yra neįmanoma”1, teigia ?.???????. V. Kavolis, lygindamas Liūnę Sutemą ir A. Mackų bei cituodamas šio poemėlę “Jurekas” apie Vilniaus žydų gete nužudytą berniuką Jureką, nurodo, jog “A. Mackus santykiauja su konkrečiuoju “tu” kaip istorikas su savo objektu, kuriam jau nebegalima nieku pagelbėti, bet kurį angažuojamasi nepamiršti, rekonstruojant ir viešai atskleidžiant jo egzistencijos tiesą”2. Tik tai ir belieka daryti epochoje, kur žmogus ir žmogiškumas, rodos, buvo tapęs istorija ir palaidotas be vilties prisikelti. Visgi šis svetimumas, paties Mackaus ir tuometinių kritikų vadinamoji “alienacija”, nėra įvardinamas nei kaip gėris, nei kaip blogis ir ne visada besąlygiškai sietinas su emigracija. Tai aptariamo poeto kūrybos kontekste iškyla kaip apnuoginta ir niekuo nedangstoma šiuolaikinio viskuo abejojančio ir labai daug skausmo patyrusio žmogaus būtis, o emigracija tokiai koncepcijai susidaryti buvo itin palanki dirva, nes čia galima ne be pagrindo suabejoti ir savo identitetu, išvysti svetimoje aplinkoje pamažu senkant tai, kas gyvenantiems tėvynėje rodosi įgimta ir neišdildoma visiems laikams, suprasti, kokia ši iliuzija netikra, įsitikinti, jog nieko nėra amžino ir nekintamo: akyse numirti gali ir kalba, ir kultūra,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!