Motinos paveikslas literatūroje (Škėma, Marcinkevičius)

LITERATŪRINIAI RAŠINIAI 2. Motinos paveikslas literatūroje 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 Kiekvienam žmogui svarbi jo pradžia. Svarbūs yra ir tos pradžios ženklai, gyvybės ištakos, ir gyvenime, ir literatūroje pirmiausia siejamos su motinos figūra. Lietuvių literatūroje atgyja daugybė motinos portretų: ji, kaip tiesioginis, o kartais ir metaforiškumo atspalvį turintis personažas, vaizduojama ir poezijoje, ir prozoje. Štai moderniųjų rašytojų Antano Škėmos ir Justino Marcinkevičiaus kūryboje iškyla žmogaus individualiąją būties sampratą kurianti ir žmones bendrystei telkianti motinos figūra. Išeivio A. Škėmos autobiografinių bruožų turinčiame romane „Balta drobulė“ regime motiną, kuri tampa ir pirmąja pasaulio harmonijos tvėrėja ir tikrąjį jo veidą parodančia skaudžios tiesos liudytoja. Paties autoriaus biografija liudija emociškai intensyvų kuriančio žmogaus gyvenimo kelią, dar vaikystėje, gyvenant Rusijoje bei Ukrainoje, paženklintą pirmųjų skaudžių išgyvenimų. Jau tada kėsintasi į jo motiną, kurios atspindys, atgyjantis „Baltoje drobulėje, yra autobiografiškas. Antano Garšvos motinos psichologinė būklė atitinka tikrąją A. Škėmos motinos ligą – šizofreniją, kuri paveikia ir patį rašytoją. Visą gyvenimą jį lydi ir sąmonės srauto principu parašytame romane atsispindintis trūkčiojimas. Tas sielos ir proto virpėjimas, ko gero, kyla iš ilgam įstrigusio motinos žvilgsnio, kuris, anot A. Garšvos, <...> vaidenosi, kai mokytojai aiškino, jog visata sutverta kaip Gėrio, Grožio, Harmonijos ženklas <...>“Tuščias, tačiau ir skaudžios tiesos pilnas motinos žvilgsnis atveria tikrąjį pasaulio veidą, anot literatūrologo R.. Šilbajorio, A. Škėmos kuriantį žmogų verčia „ir genijumi, ir išsigimėliu“, reginčiu daugiau, tačiau negalinčiu įveikti „realybės sienų“. Vis dėlto motinos portreto dramatiškumas slypi romane kuriamame kontraste – prieš išprotėjimą A. Garšvos motiną regime kaip subtilią, grožiu, moteriškumu ir išmintimi spinduliuojančią asmenybę. Antano vaikystės pamokų epizode kalbama pirmuoju asmeniu, kuriamas asmeniško, brangaus ryšio įspūdis. Motina – jungtis su istorija, stebuklų, nepažintų dalykų pasauliu (tai ryškina prie Antano širdies artėjančių „laikrodžio dūžių“, „dingusios šalies hieroglifų“ įvaizdžiai) ir jautrumo, švelnumo simbolis. Jos balsą, atrodo, girdime kaip dainą, o „gaidos“ apibūdinamos epitetais: „apvalios“, „švelnios“. Motinos bajoriška kilmė tampa ir būsimos A. Garšvos bei Elenos meilės simbolio, „bajorų galvų“, variacija, šitaip išplečiant jos ženklo veikėjo, o kartu ir autoriaus, individualiajai būčiai prasmę. Tad unikalaus lietuvių rašytojo intelektiniame romane motina sujungia harmoniją ir destruktyvumo nuojautą, šitaip atverdama tikrąjį pasaulį. Kitaip motinos paveikslas atsiskleidžia lietuvių ypač mylimo, tautą žodžiu vienijusio rašytojo Just. Marcinkevičiaus kūryboje. Paauglystėje motinos netekęs poetas ją prisimena „kaip grožio ir tiesos normą“. Šias vertybes autorius įprasmina dirbdamas tėvynei: ryški jo veikla Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje bei literatūriniai pasiekimai. Kūryboje Just. Marcinkevičius yra nuolat lydimas tarsi iš vidaus kylančio žodžio „tėvynė“, kuris susilieja su „motinos“ sąvoka. Tėvynės žemė, aplinka, žmonės – tai, kas gamtoje užaugusiam Just. Marcinkevičiui buvo gyvenimas ir poezija, – spinduliuoja globėjiška, motiniška šviesa. Tik, kitaip nei A.Škėmos vaizduojama motina, Just. Marcinkevičiaus lyrikoje iškylanti jos figūra apima ne tik individualiąją, bet ir visuotinę patirtį. Eilėraštis „Pieva, motinos pilnoji!“ – kreipimasis ir į motiną, ir į tėvynę. Motinos įvaizdis įsilieja į gamtą – visa plati pieva metonimiškai pripildoma „motinos“. Ji kartu yra ir sakralumo saugotoja, prašoma, kad melstųsi už savo žmones (brėžiama paralelė tarp vaikų ir visos tautos), o žmonės metaforiškai įvardijami kaip dar Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“ apibūdinti vaikai – „paukščiai“, paliekantys lizdą, o galbūt ir sugrįžtantys. Trečiame posme retoriškai sušunkama į motiną kreipiantis žemdirbiškos pasaulėjautos svarbą primenančiu žodžiu: „žeme“. Jos metaforiškai /500 ž. / prašoma žydėti: „Ak, pražysk, / būk sekmadieniu ir santaikos švente.“ Šiose eilutėse kuriami „sekmadienio ir santaikos“ įvaizdžiai tampa ir visos tėvynės trokštamos laisvės, ramybės simboliais. Motina vaizduojama kaip telkėja: begalinės „meilės skaros“ įvaizdis metaforiškai simbolizuoja nenutrūkstančią jungtį tarp žmonių, kuriuos jungia bendra „ugnis“ (meilė) ir bendri „rugiai“ (darbai). Iš šios jungties gimsta mažo žmogaus didieji darbai, kuriuos suvokiame ne tik vaikystės dienų, bet ir tėvynės, tautos kontekste. Šis susiliejimas labai svarbus – jis parodo, kad motina Just. Marcinkevičiaus tarsi turi dvigubą reikšmę – ji ir tėvynė poetui yra viena. „Lopšinės tėvynei ir motinai“ anaforiškame posme nuskamba žodžiai: „Todėl, kad tu – šventovė. / Todėl, kad tu – tėvynė.“ Ritmingas pakartojimas apibendrina visą Just. Marcinkevičiaus kūrybos esmę – kurti prasmės ir tiesos ištakoms – motinai, tėvynei. Ir A. Škėmos, ir Just. Marcinkevičiaus kūryboje iškyla motinos, kaip pasaulio sampratos kūrėjos, paveikslas, padedantis ieškoti, pažinti, suvokti pamatines vertybes. Vis dėlto „Baltoje drobulėje“ A. Škėma labiau ryškina individualiąją vaiko ir motinos patirtį, o Just. Marcinkevičiaus poezijoje labiau juntamas visuotinumas – į žodį „motina“ talpinama visa tėvynė. Nors ir skirtingai, tačiau abu kūrėjai atskleidžia motinos svarbą – jos kalbos, istorijų, lopšinių palytėtas žmogus išeina į pasaulį, kuriame atsiveria viskas, kas kada nors buvo matyta motinos akyse. st gr v st st st (gr) v st v st f

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!