Moterų vaizdavimas lietuvių literatūroje

XXa. rašytojos Žemaitė ir M.Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana savo kūryboje siekė atkurti pasiaukojančios, dirbančios kitų labui bei turtingo vidinio pasaulio moters įvaizdį . Nors ir savo vaikystę praleidusios bajoriškoje aplinkoje, auklėjamos lenkiška dvasia, šios rašytojos turėjo didelę gyvenimišką patirtį, kurią perteikė savo kūryboje. Šios rašytojos vaizdavo moterį, sunkiai nešančią šeimos naštą, moterį ne tik dvaro aplinkoje, bet ir kaimo aplinkoje. Sunkaus ir kasdieniško gyvenimo aplinkoje rašytojos parodė, kokia iš prigimties graži lietuvė moteris. Žemaitės apsakyme „Marti“ pagrindinė veikėja Katrė gyvena pobaudžiaviniame Lietuvos kaime. Skaitant dramatišką Katrės gyvenimo dramą labiausiai iškyla moters beteisiškumas. Iš atskirų apsakymo detalių sužinome, kad Katrė labai švelnios prigimties, darbšti ir jautri moteris, bandanti bet kokia kaina sutvarkyti sunkų gyvenimą. Katrė patriarchališkoje šeimoje tik marti, atėjusi į svetimus namus. Kur kas svarbiau marčios kraitis, žemė, pinigai. Katrė nenori pasiduoti ,nenori asimiliuotis su Vingiais, taikstytis su senio Vingio gyvenimo būdu. Bet ji yra bejėgė prieš supuvusį, be sąžinės, iškreiptą Vingių gyvenimą. Marčios gyvenimo drama-tipiška daugeliui kaimo moterų, kurios ne savo noru buvo ištekintos. Šatrijos Ragana lietuvių literatūrą praturtino moterimi iš “Senojo dvaro”. Rašytoja norėjo suardyti neigiamą požiūrį į dvarą, svetimkalbį, pilną skriaudų ir neapykantos. Romantinėje apysakoje “Sename dvare” rašytoja sukūrė labai švelnų ir šiltą mamatės paveikslą. Tai trijų vaikų motina, mokytoja ir patarėja, vargšų globėja, taurios dvasios moteris. Mamatės meilė vaikams nepaprasta. Ji nori išugdyti vaikus dorais ir teisingais. Turtingas dvasinis Mamatės pasaulis atsiskleidžia jos užrašuose. Ji kalbasi su savimi apie meilę, gamtą, tėvynę, gailestį. “Nepaisant visų lenkiškų rūbų, lietuvė yra mano siela…“ Su meile mamatė žiūri į paprastus ir išmintingus kaimo žmones. Panagrinėję tik keletą svarbiausių to laikmečio rašytojų sukurtų moterų paveikslų, matome, kokį didelį ir gražų kraitį lietuvių literatūrai paliko darbščios moterys rašytojos.
Jonas Biliūnas ir Juozas Tumas-Vaižgantas – du žymūs, didelę įtaką lietuvių literatūros raidai padarę rašytojai. Biliūno „Liūdnoje pasakoje”, ir Vaižganto „Dėdėse ir dėdienėse” vieni...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!