Moterų paveikslai literatūroje. Žemaitė, Sofoklis

II. 1. Įvairių autorių knygose parodoma stiprioji moterų pusė, kuri ragina semtis tokių vertybių, kaip drąsa, stiprybė ir pasiaukojimas.
Sofoklio tragedijoje „Antigonė“ ypač svarbi vertybė yra pasiaukojimas ir nesavanaudiškumas. Šios nepaprastos dorybės visada buvo tauriausios esamos vertybės, reikalaujančios didelio atsidavimo ir stiprybės, ir būtent jas pamatėme kūrinyje „Antigonė“. Ne kiekvienas gali pasiaukoti dėl kito, net ir artimo žmogaus, tačiau Antigonei drąsa ir pasiaukojimas yra būdingi, tai pamatėme, kai nepaisius valdovo įsakymų, ji palaidojo savo brolį, net ir negavus palaiminimo iš nei vieno artimo žmogaus. Taip pat, dėl Antigonės pasiaukoti buvo pąsiryžus ir jos sesuo, parodydama, kaip svarbu yra išaukštinti šeimą. Antigonė dažnai įvardijama, kaip ryžtingos moters idealas. Tai stipri ir drąsi mergina, kuri nepaisydama valdovo rūstybės įvykdė savo pareigą šeimai, žinodama apie tokio poelgio galimas pasėkmes. Antigonei paskiriamas mirties nuosprendis, kuris iššaukia valdovo valdžios išbandymo žlugimą, valdovo sūnaus ir žmonos savižudybę, kuri pamoko, kokią galingą įtaką moteris ir jos poelgiai gali turėti aplinkai.
2. Daugelyje lietuvių grožinių kūrinių išaukštinamos moterų vertybės, jų vidinio pasaulio grožis.
Apsakymas „Marti“ sukasi apie pagrindinės veikėjos Katrės sunkumus ir išbandymus naujoje šeimoje ir jos beribius bandymus būti tokia žmona ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!