Moters paveikslas XX. a lietuvių literatūroje

Moteris - savosios lyties atstovė, pasižyminti savitu charakteriu ir užimanti tam tikrą vietą visuomenėje ir šeimoje. Ji neatsiejama nuo namų pasaulio, šeimos ir tvirtos visuomenės egzistavimo. Lietuvių rašytojai savo kūriniuose skirtingai atskleidžia moters paveikslą. Siekiant aptarti moters paveikslą XX a. lietuvių literatūroje remsiuosi Vinco Mykolaičio-Putino, Vandos Juknaitės ir Šatrijos raganos kūryba.
Moteris – įkvepianti, gebanti keisti vyro pasaulėžiūrą, griauti nusistovėjusias nuostatas. Tokį paveikslą kuria rašytojas, poetas Vincas Mykolaitis-Putinas. ,,Altorių šešėly'' – garsiausias jo psichologinis romanas. Romano pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris artimas Mykolaičio-Putino poezijos lyriniam subjektui – tai intravertiškas, ieškantis, į laisvę besiveržiantis individas, negalintis suderinti poeto talento ir kunigystės luomo apribojimų. Pastebima, kad moterys Liudo Vasario gyvenime pasirodo tik tam tikrais etapais, keičia viena kitą, perteikia skirtingas pamokas. Išskirti galima tris pagrindinius moterų paveikslus – tai Liucija, baronienė Rainakienė ir Auksė. Visų pirma meilės jausmas nubunda kaimynų merginai Liucijai. Plečiasi poetinio talento suvokimas, visapusiško gyvenimo troškimas, susikertantis su celibato reikalavimais. Anot bažnyčios, moteris yra nuodėmė, gundytoja, su ja klierikui negalima susidėti. Liucija – jaunatviška, trykštanti energija, pirmoji sužavi jaunąjį klieriką Liudą Vasarį ne tik dvasiškai, bet ir fiziškai. Pirmosios svajonės apie ją pradėjo griauti jaunuolio pasiryžimą tapti kunigu. Kita vertus, Liucija – dvilypė asmenybė. Pirmiausia ji – jauna panelė Liucė, tačiau vėliau du kartus išteka, iškyla kitoks, brandesnis jos vaidmuo Liudo Vasario pasaulyje. Vėliau, išvykęs iš gimtojo krašto, Vasaris atranda visai kitą – kultūros, prabangos, dvasinių vertybių pasaulį, kurį įkūnija šalia esantis dvaras, jo biblioteka ir baronienė Rainakienė. Baronienė – inteligentiška, subrendusi, sakytume, visiška priešingybė Liucijai. Žavi jos asmenybė ir gebėjimas mėgautis gyvenimu laisvinančiai veikia Vasarį, jis ima jaustis tvirtesnis, savarankiškesnis. Galutinis postūmis yra meilė Amerikos lietuvei Auksei, su kuria Vasaris sieja savo ateitį. Ji – lyg aukso vidurys tarp brandumo ir žaismingumo. Kiekvienoje romano dalyje pasirodo vis kita moteris, padedanti Liudui Vasariui geriau pažinti žmogaus vidines nuostatas, dalyvaujanti jo kelyje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!