Moters paveikslas literatūroje (J. Tumas - Vaižgantas, Šatrijos Ragana)

apysakoje ,,Sename dvare" akcentavo turtingą moters vidinį pasaulį.
darbštumą, puoselėjamą švarą ir ryšį su gamta. XIX a., baudžiavos laikotarpiu,
moterys rūpinosi namų švara, prižiūrėjo vaikus, daug laiko praleisdavo gamtoje
(rinkdamos grybus, gėles). Dėl šių priežasčių jos neturėjo daug laiko asmeninei
priežiūrai kiekvieną dieną. Tačiau iš kitų kaimo moterų Severja išsiskyrė kūno
priežiūra. Pasakotojas teigia: ,,Visos draugės buvo basos. Tačiau ir kojose čia buvo
didelio skirtumo. Kitų matei kojas, šventei tenumazgojamas." Epitetu ,,didelio"
pabrėžiama, kad Severjos, kaip moters, skirtumas nuo kitų kaimo merginų buvo
ypač pastebimas. Ironišku teiginiu, jog moterų kojos mazgojamos tik per šventes,
norima atskleisti, kad jos nesirūpino kūno švara ir tik kelis kartus per metus skyrė
dėmesio savo išorei. Severjos kojos apysakoje aprašomos kaip ,,baltos tuo švelniu
baltumu, kuriuo žymisi moteriškas kūnas, parausvinamas sveikatos ir nepagedusio
kraujo." Šviesių spalvų atspalviais (baltumas, rausvumas) norima pabrėžti ir pačios
moters pasaulį, kuris yra jaunas, kupinas švelnumo, tyrumo. Epitetais ,,švelniu"
ir ,,parausvinamas" nagrinėjama Severjos puoselėjama kūno švara (nesukąsta
blusų), jaunumas (,,oda buvo tokia lygi", ,,blizgėjo, lyg lakuota") ir būdo bruožai
(švelnumas, nuolankumas). Moters paveikslas apysakoje taip pat nagrinėjamas
akcentuojant Severjos ryšį su gamta. Pasakotojas teigia: ,,Ji ėjo, vis akis nuleidus,
lyg ieškodama žemėje ko mažo." Palyginimu ,,lyg ieškodama" pabrėžiamas
Severjos darbštumas ir atidumas, kai būdama gamtoje ji kreipdavo dėmesį į
detales. Dėl to teigiama, kad kaime ji garsėjo kaip krembliautoja, kuri ,,saulei
patekėjus bėgdavo į mišką." Šiais vaizdiniais norima atskleisti, kad Severja buvo ryšį
su gamta jaučianti moteris, nes jau nuo ankstyvo ryto skubėdavo į mišką rinkti
grybų, o jos klėtelėje, kuri buvo pilna ,,švęstų ir nešvęstų" žolių bei žolynų ir
kurioje ,,atsišvietė savo geltonumu didelis šiaudų sodelis", buvo jaučiamas
jaukumas, švara. Šią aplinką galima sieti ir su moters vidiniu pasauliu, kai, remiantis
literatūrologo J. Stonio teigimu, išoriniai veiksniai yra atspirties taškai psichologinei
visumai perteikti. Galima daryti prielaidą, kad Severjos, kaip moters, vidinis pasaulis
perteikiamas jos prižiūrima aplinka, ryšio puoselėjimu su gamta, savo kūno
priežiūra. Iš klėtelėje esančios gausos įvairių žolynų ir šiaudų galima spręsti, jog XIX
a. moteriai gamta ir jos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!