Moralės struktūra ir funkcijos

I. Išankstinis moralinių dalykų supratimas.
Kiekvienas iš mūsų turime išankstinį moralės supratimą. Žm. tą supratimą išsiugdė per keletą tūkstančių metų per auklėjimą, mokymą ir pan. Tokie genai kaip pavydas, meilė, pareiga, badas yra pas mus užkoduota. Šį supratimą gavome ir atėję į šį pasaulį; tai yra duota kūrėjų.
1) Moralinis vertinimas. Mes vertiname kitų žmonių poelgius, pačius asmenis (blogas, geras), socialinius darinius (bloga, neteisinga vyriausybė). Vertinimas vyksta per žmogiškąją prizmę – yra labai subjektyvus; vienas žmogus vertina vienaip, kitas – kitaip.
6) Socialinis ryšys. Gyvename visuomenėje ir galime suprasti savo poelgius tik bendraudami.
Žmonės turi vieni kitus gerbti kaip lygius, nedaryti kitam to, ko pats nenorėtum, kad tau darytų. Mes turime galimybę siekti savo tikslų.
Žmogus turi tam tikrų įsipareigojimų sau ir gamtai. Jei aplinka bus labai užteršta žmogaus genetika keisis.
II. Religinė moralės kilmės teorija
Žmogus yra Dievo kūrinys. Sukūręs įdėjo mums į širdį moralės nustatymus. Turime ir išorinį įstatymą – 10 Dievo įsakymų.
Religinė moralės kilmės teorija gali būti ginama ir socialiniais argumentais:
a) žmogus sau tokių aukštų reikalavimų, kurių įgyvendinti negali, nesukurtų.
b) moralės įstatymas yra ne auklėjimo, o žmogaus prigimties rezultatas.
Ši teorija turi daug privalumų:
1) ji apeliuoja į žmonių jausmus, sąžinę.
2) religinis požiūris apsaugo nuo supaprastinto utilitarinio moralės supratimo. Žmogus negali susikurti tos moralės, kuri jam būtų patogi.
3) Dievo įstatymai liečia visus vienodai, nepriklausomai nuo socialinio statuso.
Kritiniai pastebėjimai:
1) šis požiūris sumenkina žmogaus vaidmenį moraliniuose apsisprendimuose. Žm. elgiasi taip, nes taip reikia, taip privalo.
2) nerekomenduoja kelti įtartinus klausimus, kurie liečia pačius Dievo duotus moralės principus.
III. Socialinė moralės kilmės teorija
Moralė sietina su visuomenės poreikiais. Moralės reikalavimus nustato visuomenė valstybė.
Valstybė nustato moralės normas, kurių reikia siekt visuomenės nariams. Valstybė geriausiai žino, kas žmogui reikalinga, ji turi padėti žmogui susiorientuoti moralės normose. Tokiu būdu moralė tampa prievarta. Jos normos nustatomos atsižvelgiant į tai ar jos reikalingos valstybei. Valstybė tas normas gali keisti jei jos jau neatitinka valstybės reikalavimų, pvz., fašizmas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!