Etikos ir estetikos santykis moralės kontekste

Įvadas Viena aktualiųjų temų, kuri supa mus kasdienybėje, yra šiuolaikinio meno suvokimas. Kokiais būdais jis mus veikia ir kokį reiškinį kuria. Žmonių moralė reiškiasi tuo, kad tauta, užuot galėjusi didžiuotis savo sukurtais produktais, priversta juos slėpti nuo kitų kultūrų, bijodama nesupratimo, ar per daug drastiško poelgio paviešinimo. Tuomet, kai kūrėjams primetamas amoralumo jausmas, nieko nekuriantys užsideda aukštos moralės kaukę. Šios moralinės pasekmės bet kuriam kraštui yra labai pavojingos. Bet reikia pripažinti tai globali problema. Šio darbo tikslas – bandyti suvokti, kaip etika ar estetika yra susijusios tarpusavy ir moralės kontekste, ir ar meno vertinime galioja moralės kriterijai. Šiuolaikiniame mene kyla nemažai ginčų dėl “meniškumo” žodžio. Šiuolaikinis vaizduojamasis menas tampa vis mažiau vizualus, o daugiau konceptualus? Žmonėms sunku suvokti, kas yra menas. Paplitusios nevulgarios, šiurpinančios nuotraukos, nebesuvokiamos fantazijos plotmės paveiksluose, kraupūs filmai ir panašiai. Meno neįžvelgimas tokiuose kūriniuose - tai visuomenės netolerancija, ar siaura pasaulėžiūra. Kaip gi Dievas, privertė trokšti ,,to, kas šlykštu , kas būties gelmėje yra baisaus, pikto, mįslingo, kas griauna ir yra pražūtinga “. (F.Nyčė Tragedijos gimimas). Remiantis antikos ir naujųjų laikų mąstytojų mintimis, paneigiant ar pritariant, apmąstymai bus pritaikomi prie buitinio požiūrio, ir galiausiai bus mėginama atsakyti į “meniškumo” klausimą. Moralė mene Moralė tai žmonių elgesį reglamentuojančios normos ir principai. Jos normos, kaip doro elgesio etalonas, yra susietos su tautos papročiais, privačiais ir visuomeniniais interesais. Tai yra vienas iš žmogaus požiūrių padėčių, iš kur mes galime vertinti kitus. Moraliai vertiname pirmiausiai poelgį, o tada asmenį. Moralinis jausmas – subtilus, brandus, jautrus ir rafinuotas. Filosofai nuo pat pradžių moralę stengėsi suvokti kaip mokslą ir siekė ją pagrįsti. Bet, pasak F.Nyčės, jie nesuvokė moralės kaip problemos. Taip, besidomint senesne moralės samprata, trūksta tikrojo žodžio paaiškinimo ir to laikotarpio moralės fenomeno. O amoralu – tai, kas sieja blogį, atliekama nepaisant dorovės ir sąžinės reikalavimų, kuria barjerus, skatina susiskaldymą. Tad, kaip moralė siejasi su menu? Ar tai turi kažką bendro? Dažniausiai, kalbėdami apie moralę, žmonės mąsto apie elgesį. Bet elgesys priklauso asmeniui, vadinasi, kalbėdami apie veiksmus, turime juos sieti su asmeniu, kad padarytume teisingą išvadą. Koks tas menas? Jis galįs praeitam amžiuje susiformavusiems žmonėms nepatikti, atrodyti amoralus, keistas, bet jis turi savo epochos visas žymes ir jo kryptį nulemia ne iš anksto sugalvoti nuostatai, bet pats gyvenimas.Ypatingai šiuolaikiniame mene moralė atlieka svarbų vaidmenį. Menas yra išsiplėtęs po įvairiausias kryptis. Darosi sunku ir kartu įdomu skirstyti meno kūrinius į kategorijas: gražu, įdomu, amoralu, gerai atlikta ir tt. Būtų per daug paprasta pasakyti – meniška.Taigi, yra paveikslų ar skulptūrų, kurios moraliai daugiau mažiau veikia žmogų. Bet, ar nieko nelaukus reikia amoralų meną cenzūruoti? Ši problema dažniausiai vyrauja paprastų žmonių rate. Jų manymu – tai menininkas - jam viskas galima – gal kada nors reikia šį dalyką baigti. Bet tai nereiškia, kad kas amoralu – tas nemeniška. Taigi kas yra meniška - tai, kas yra gražu, moralu? Menininkė Patricia Paccinni per pastaruosius trejus metus sukūrė nemažai tokių “gyvių” kaip pavaizduoti 1 ir 2 nuotraukose. Daugelis žiūrovų pasišlykšti, bet tai įrodo gerą darbo atlikimą, teisingą medžiagų pasirinkimą ir darbo pateikimą. Bet prie visa to yra gera kompozicija, aiški darbo idėja. Darbas, virpinantis mūsų, kaip mąstančio, protu besiremiančio žmogaus moralę. Visos trys nuotraukos gali sukelti neestetiškumą motinystės aspektu. Tai amoralu, bet kodėl tai negalėtų būti ir meniška... Kaip gerą pavyzdį amoraliam menui dar galime paminėti britų menininko Marc`o Quinn`o White (3 nuotr.). 13 tonų sverianti statula, įkvėpta menininkės Alison Lapper, kuri gimė be rankų ir išsigimusiomis trumpomis kojomis. Lapper menininkui pozavo nuoga, būdama aštuntą mėnesį nėščia. Ir galiausiai ši skulptūra buvo atidengta ceremonijos metu Londono centre Trafalgaro aikštėje šių metų rugsėjo 15d. Tai šokiravo daugelį žmonių, stebėjusių šią procedūrą. Gal šis pribloškiantis elgesys buvo neetiškas. Ar tai menininko bandymas šokiruoti visuomenę, ar pabrėžti dvasios tvirtumą? ,,Gėdytis savo amoralumo: tai pakopa laiptų, kurių viršuje gėdijamasi ir savo moralumo“ (F.Nyčė Rinktiniai raštai. Vilnius, 1991, p.375). Kiekvienas turime moralę, o kartu ir amoralių minčių, jei mes tai turime, gal nereikia jų gėdytis, kaip ir Lapper nesigėdija savo neįgalumo, tiesiog ji jį turi. Prigimtinio dėsnio teorija: moralė – įgimta. Čia skatinama tolerancija. Ši teorija taip pat glaudžiai siejasi su neįgalumu – įgimtas. Menas – tai vienas iš būdų atsiskleisti (paviešinti) tai, kas menininko manymu liko nepastebėta arba neaišku. Vienas iš variantų – leisti menininkui iškelti į viešumą savo idėjas. Tokiu būdu mes plėstume savo pasaulėžiūra ir kartu stiprintume tautos, kaip vientisos visuomenės, toleranciją ir suvokimą. Etikos ir estetikos santykis Etika – metafizikos (pirmosios filosofijos) sritis, nagrinėjanti žmogaus elgesį, laikyseną; tai teisingi gyvenimo pagrindai. Vakarų tradicijoje etika kartais vadinama moralės filosofija. Čia moralė atlieka kitą vaidmenį: kodėl turim elgtis gerai, o kas blogai – pagrindžia moralė. Bet etika, kaip ir moralė, - nusistovėjusių elgesio taisyklių visuma. Kitaip tariant, amžių patikrintos taisyklės. Mes neklonuojame žmonių amžiais. Vadinasi jokių nuomonių ar taisyklių šioje srityje nėra. Tuomet galima teigti, kad ir etikos šioje srityje nėra.  Antikinis mąstymas etiškumą siekia suprasti kaip intelektualinį pasitenkinimą, gėrį. O naujųjų laikų etika – socialinio-utilitarinio pobūdžio. Taigi, žmogus turi aukotis kitiems ir taip pat visuomenei. Pasak Aristotelio, etinės dorybės jau yra duotos, tai reiškia, kad etikos tikslas – tobulintis. ,,Aristotelio etika iš esmės yra dorybių bei ydų išskaičiavimo etika, joje nėra filosofinės gyvybės“ (J.Balčius). Tačiau nesueina du taškai: savęs tobulinimasis ir dorovė. Tobulinimo etika nepatenkina dorovės principo. Taigi etikos negalima traktuoti kaip žmoguje vykstančio gamtinio proceso, nes tai ne gyvybės klausimas. ,,Etika – proto vaisius, bet jos neįmanoma logiškai pagrįst.“(A.Šveiceris). Filosofijoje etiškas elgesys yra tas, kuris laikomas "geru" arba "teisingu". Menas ir etika. Ar tarp šių dalykų yra sąsajos? Ar meniškumo kokybė bent kiek nusveria žmogaus kaip individo etiketą? Gal tai daugiau estetiškumas. Kas yra estetika? Estetika siejama su grožiu, didingumu, o kartu ir su filosofinės metafizikos principais. Pasak indų estetikos tyrinėjimų autoriaus K.Ch.Pandey, estetika - ,,dailiųjų menų mokslas ir filosofija“. ,,Antikinėje estetikoje,- pabrėžia A.Losevas,- menas visiškai neišanalizuotas kaip loginė kategorija, t.y. prasminio turiniu atžvilgiu.“ (Losev, 1963, p.85). Na o A.Andrijausko manymu ,,estetiškumas skiriasi nuo meniškumo. Etiškumas yra tai, kas dar turi įgauti menišką formą, o meniškumas – jau įprasmintas meno kūrinyje estetiškumas.“ Galiausiai estetika tobulina žmogų ir aplinką, skatina siekti harmonijos ir grožio. Estetika nagrinėja grožio paskirtį, poveikį ir raiškos formas. Tai akivaizdu, kad ji glaudžiai siejasi su menu. Išvados Meno kūrinys gali būti (ne)etiškas, (ne)estetiškas ir (a)moralus. Moralė – tai, kas tvarkinga. Etika - tai žmogaus elgesio ribos, pripažintos visuomenės, neetiška – tai, kas peržengia šią ribą. O estetika mene atlieka vertintojo vaidmenį. Visa tai yra neatsiejama ir nuo meno vertinimo. Remiantis morale, etika ir estetika galime kritikuoti meną, skirstyti į įvairias rūšis. Kadangi menas yra skirtingai suvokiamas ir aiškinamas, šie paminėti kriterijai padeda padaryti visuotines išvadas bendrai meno sampratai. Naudota literatūra: 1. Filosofijos atlasas. Vilnius, 1998 2. A.Andrijauskas. Grožis ir menas. Vilniaus dailės akademija, 1995 3. F.Nyčė. Rinktiniai raštai. Vilnius, 1991 4. J.Balčius. Platono etika. Vilnius, 1996 5. A.Anzenbacher. Etikos įvadas. Aidai, 1995 8665 ženklai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!