Begalės įvairių klausimų iškyla kalbant apie meną. Kas yra menas? Kur jo ribos? Kada galima teigti, kad matomas objektas yra menas, o kada - ne? Gal yra kažkokios formulės, kuriomis galima apskaičiuoti, kas yra menas? Prisimenu save seniau-sutikdavau daug žmonių ir visi jie turėdavo daugiau ar mažiau skirtingas nuomones apie tai, kas yra menas. Tuomet ir aš mėgindavau įtikėti jų nuomonėm, t.y.-peikti,tai, ką peikė jie ir mėginti mėgti jų pripažintus kūrinius. Dabar viskas pasikeitę. Tačiau tikriausiai negalėčiau vistiek tvirtai pasakyti, kas yra menas, o kas ne.
Ir galų gale, jeigu menas turi turėti kažkokią ribą, tai kokias vertybes turėtų propaguoti menas? Tai turėtų būti pesimistinės ar optimistinės vertybės?
Nuo senų laikų menas buvo reglamentuotas. Jis turėjo aiškias ribas. Tai mums rodo ir viena seniausių civilizacijų – Egiptas. Graikų menas, nors ir kur kas laisvesnis, taip pat turėjo aiškias ribas: supratimą apie tai, kas yra gražu, verta vaizdavimo. T. Munro, „Rytų estetikos“ autorius, pastebėjo, kad apskritai vėliau Vakarų estetika rėmėsi tik keliomis pagrindinėmis iš graikų, romėnų ir kitų vakarietiškų kultūrų paveldėtomis idėjomis ir jų menu. Tas paveldas grindė samprotavimus apie meną, visą estetinę patirtį, visas žmonijai aktualias meno vertybes (Munro, 1965, p. 6-7). Ilgą laiką menas buvo grindžiamas priimtomis gėrio ir grožio, teigiamomis idėjomis. Tačiau dabar viskas keičiasi. Meno suvokimas sparčiai keičiasi, galima teigti, kad yra griaunami visi tabu. Esminis lūžis tikriausiai įvyko XX a. pradžioje, atsiradus modernizmo srovėi, kai buvo ištrinta riba tarp grožio ir bjaurumo.
Vienas įtakingiausių XX a. mąstytojų Ortega y Gasssetas iš viso atmeta realizmą kaip nemenišką reiškinį. Jo manymu, realistinis menas yra pageidaujamas, mėgiamas masių. Naujasis menas – skirtas tiems, kurie pasižymi subtiliu meniniu skoniu – tai neapibrėžtas menas, kuriame kuriama nauja, neapibrėžta realybė. Ortega įžvelgia grėsmę kultūrai ir menui, kurią kelia utilitarizmo įsigalėjimas, gyvenimo ar meno racionalizacija, standartizacija. (A.Andrijauskas, „Grožis ir menas“, p.636-637)
Kitas mąstytojas Herbertas Readas teigia, kad...
Šį darbą sudaro 1449 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!