Etikos, moralės, dorovės ir viešojo administravimo santykis

Kiekvienoje visuomenėje savitai egzistuoja moralės, dorovės ir etikos jėga. Etika prasideda ten, kur įstatymai dar neveikia, ar dar nepriimti efektyviai veiklos reglamentuojantys ir reguliuojantys įstatymai. Etikos istorija byloja, kad ši sąvoka ne tik pakaitomis buvo ir yra vartojama su tokiomis sąvokomis kaip moralė, dorovė. Tad kai ieškome etikos, moralės, dorovės sąvokų, vieninteliu patikimu tų paieškų šaltiniu turime laikyti dabartinius žodynus, žinynus, mokomąsias priemones, ar vadovėlius.
Galima išskirti kelias skirtingas pozicijas viešojo administravimo vertybių klausimu. Vieni autoriai viešojo administravimo vertybes daugiau sieja su vadyba, pabrėždami efektyvumą, rezultatyvumą, bendradarbiavimą. Kiti vertybes sieja su demokratijos idealais, t. y. teisingumu, atsakomybe. Treti bando derinti vadybos ir demokratijos idealus, tradicinį ir naująjį viešąjį administravimą, kurio esmė efektyvumas, rezultatyvumas. Dar kita tyrinėtojų grupė kalba apie tokias vertybes, kaip sąžiningumas, geranoriškumas, dorovė, moralumas ir kitas, kurios svarbios žmonių tarpusavio santykiams ir atsispindi valstybės tarnautojų profesinės etikos kodeksuose.
Tad šiame savo darbe bandysiu išanalizuoti pagrindinius etikos, moralės ir dorovės principus viešojo administravimo kontekste, bei atskleisti skirtumus tarp šių trijų vertybių.
Šio darbo tikslas – išnagrinėti etikos, moralės, dorovės principus viešojo administravimo kontekste
Darbo objektas – globalizacija: teigiami ir neigiami aspektai
Darbo uždaviniai:
1. Atskleisti etikos esmę
2. Išanalizuoti svarbiausius moralės principus
3. Išskirti pagrindinius dorovės aspektus
4. Pateikti moralės, dorovės bei etikos skirtumus
5. Apžvelgti profesinę etiką viešajame administravime
1.Etikos esmė
Pirmą kartą etikos sąvoką kaip moralės teoriją įvardino graikų filosofas Aristotelis (4 a. prieš Kristų. Jo knygoje "Nikomacho etika" skiriamos intelekto (išmintis, intelektas, apdairumas) ir dorovės (pakantumas, nuosaikumas) vertybės. Taip pat suformulavo išmokstamų įpročių idėją. Jis teigė, kad gimdami žmonės neturi jokių moralinių vertybių, jos atsiranda vėliau kaip įpročio rezultatas, jų išmokstama socializacijos procese. Išmokstama ir patikrinama, kas gera ar bloga, teisinga ar neteisinga. Tačiau Aristotelis ne perteikia tuometinius elgesio įpročius bei elgesio taisykles, o grindžia savąją dorovinio elgesio teoriją, ir grindžia ją savąja samprata, pateikia savąją dorovinio elgesio filosofinę koncepciją.
Etika (graik. ethos - įprotis, charakteris, elgesys) - tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!