Mokesčiai ir biudžetas

Mokesčiai – tai svarbiausias ir seniausias žinomas finansinių išteklių šaltinis. Pagrindinė mokesčių paskirtis – užtikrinti valstybės gyvavimui reikalingų piniginių išteklių sukaupimą. Nors pastaraisiais metais priimta daug mokesčių įstatymų, apmokestinimo teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikoje šiandien tebelieka viena aktualiausių teisinio reguliavimo sričių. Tai lemia rinkos ekonomikos santykių įsitvirtinimas, užsienio kapitalo judėjimas bei kiti veiksniai. Be to, būtent mokesčiais Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, yra surenkama absoliuti dauguma valstybės pajamų. Todėl gyvybiškai svarbu sukurti darnią ir veiksmingą, įstatymais pagrįstą valstybės mokesčių sistemą, kuri ne tik skatintų nacionalinės ekonomikos augimą, bet ir užtikrintų socialinį teisingumą, stabilias ir pakankamas valstybės pajamas, sudarytų sąlygas teisingai konkurencijai. Mokesčiai yra būtini, nes jie yra kiekvienos valstybės, tuo pačiu ir Lietuvos, ekonominio bei socialinio gyvenimo pagrindas.
Savo darbe analizuosim mokesčius, jų raidą, rūšis, funkcijas bei valstybės biudžetą, jo struktūrą. Taip pat aptarsime kokią dalį mokesčiai užima valstybės biudžete. Šiems tikslams įvykdyti naudosimės 2002 ir 2003 metų valstybės biudžetų duomenimis bei 2004 metų valstybės biudžeto planu. Juos lyginsime, analizuosime. Darbo pabaigoje (išvadose) pateiksime mokesčius kaip svarbiausią valstybės biudžeto pajamų šaltinį.
Sunku kalbėti apie mokesčius nežinant jų istorijos. Todėl pirmąją savo darbo dalį skyrėme mokesčių istorijai, kuri yra gana įdomi ir įvairi: apmokestinimas natūra, o vėliau (atsiradus valiutoms) – pinigais.
Apmokestinimo faktai buvo žinomi prieš šešis tūkstančius metų. Tuo laiku vyko karai ir reikėjo daug pinigų, kuriuos valdžia sukaupdavo, imdama mokesčius. Karams pasibaigus, mokesčių ėmimas paprastai nenutrūkdavo. Tačiau ankstesniais laikais nebuvo vientisos valstybės mokesčių sistemos. Senovėje dažniausiai buvo imamos duoklės natūra ar pinigais. Pavyzdžiui, pirmykštėje bendruomenėje duoklę imdavo laimėjusios karą gentys iš nugalėtųjų genčių. Feodalinėse valstybėse taip pat buvo imamos duoklės, virtusios valstybinių mokesčių (pagalvės, žemės) ir feodaline renta. Mokesčiai nuo duoklių atsiskyrė viduramžiais, suteikus stambesniems žemvaldžiams privilegijas (atleidimą nuo mokesčių). Šiuo atveju duokles imdavo žemvaldžiai iš savo valdinių, o mokesčiai buvo mokami į valstybės iždą. Iš pradžių tai buvo daroma natūrine forma, kuri...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!