Europos Sąjungos (ES) biudžetas

 EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETAS Europos Sąjungos politikos referatas TURINYS ĮVADAS……………...…………………...…………………...............................…...3 1. Europos Sąjungos biudžetas …..........................……………..............…..4 2. Europos Sąjungos finansinė sistema..............................................…....5 3. Europos Sąjungos nuosavos lėšos...................................................…...6 4. Finansinės sistemos reforma..............................................................…....7 5. Biudžeto sudarymas................................................................................…....9 6. Biudžeto tvirtinimas ir kontrolė..........................................................10 7. Biudžeto paskirstymas ............................................................................…11 7.1. 2000 m. ES biudžetas: išlaidų paskirstymas skyriais.........................................12 7.2. Finansinės 2000-2006 metų perspektyvos.........................................................13 8. Paskutiniai 2005 m. ES biudžeto pataisymai........................................14 IŠVADOS.................................................................................................................15 LITERATŪRA......................………………………………………………………16 ĮVADAS Europos Sąjungos biudžetas – bendros šios Sąjungos institucijų ir valstybių lėšos, iš kurių finansuojama Europos Sąjungos veikla. Šių lėšų dydis yra patvirtintas tarybos, priimtos vieningai ir ratifikuotos nacionalinių parlamentų. Biudžetas yra bendras visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, jo lėšomis įgyvendinami bendrieji Europos Sąjungos tikslai ir interesai. Visi Europos piliečiai prisideda prie Europos Sąjungos biudžeto. Šio referato darbo tikslas išanalizuoti Europos Sąjungos biudžetą. Pagrindiniai keliami uždaviniai: 1) išsiaiškinti kas yra Europos Sąjungos biudžetas; 2) kaip jis sudaromas ; 3) ir kaip paskirstomas. Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė ir sisteminimas. 1. Europos Sąjungos biudžetas Europos Sąjungos biudžetas – bendros šios Sąjungos institucijų ir valstybių lėšos, iš kurių finansuojama Europos Sąjungos veikla. Tiesiniai bendro biudžeto pagrindai yra suformuluoti pirminės teisės aktuose (Europos Bendrijų steigimo sutartyse ir jų papildymuose, Europos Sąjungos sutartyje). Konkretūs sprendimai dėl bendro biudžeto pajamų šaltinių ir išlaidų įtvirtinami antrinės teisės aktuose. Svarbiausi iš jų – 1970, 1988 ir 2000 metų Europos Tarybos sprendimai dėl Bendrijos biudžeto formavimo remiantis vadinamaisias nuosavais ištekliais (angl. own resources). Taip pat Europos Bendrijų biudžetas yra dokumentas, kuriuo kiekvieniems finansiniams metams numatomos ir patvirtinamos Bendrijos pajamos ir išlaidos. Biudžetas nustato Bendrijos finansų valdymo sistemą, kuri yra bendra visoms institucijoms. Ji remiasi tokiais pagrindiniais principais: • vienovė: visos Bendrijos pajamos ir išlaidos privalo būti išdėstytos viename biudžeto dokumente; • visuotinumas (pajamos ir išlaidos neskirstomos ir nelyginamos); • kasmetiškumas: biudžetas skirtas vieneriems finansiniams metams; • pusiausvyra: konkrečių finansinių metų pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos; • specifikacija: asignavimai turi būti grupuojami pagal konkrečią paskirtį ir panaudojimą. Europos Sąjungos biudžete visų pirma pateikiama pajamų suvestinė. Tai nuosavi ištekliai, kuriuos sudaro muito mokesčiai, dalis surenkamo nacionalinio PVM ir kiekvienos valstybės narės įnašas, mokamas atsižvelgiant į jos BVP. Bendrijos biudžeto išlaidas sudaro dvi dalys: A dalis – asignavimai administracinėms institucijų išlaidoms ir B dalis – einamosios Komisijos išlaidos. 2. Europos Sąjungos finansinė sistema Nuo Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) įkūrimo 1951 m., Europos Ekonominė Bendrija (EEB) ir Europos atominės energetikos bendrijos (Euratom) atsiradimo 1957 m. bei trijų Bendrijų institucijų susijungimo 1967 m. Sąjungos finansinė sistema plėtojama keliais etapais. Pradžioje EEB ir Euratomo veikla buvo finansuojama iš valstybių narių mokamų įnašų. Tokią sistemą laipsniškai pakeitė nuosavų lėšų sistema. 1970 m. Taryba priėmė sprendimą dėl valstybių narių finansinių įnašų pakeitimo Bendrijos nuosavomis lėšomis. Sprendimas, ratifikavus visoms valstybėms narėms, įsigaliojo 1971 m. sausio 7 d. Pagal jį iki 1975 m. sausio 1 d. turėjo būti laipsniškai atsisakyta senosios biudžeto sudarymo iš įnašų sistemos, pakeičiant ją Bendrijos veiklos finansavimu tik iš nuosavų lėšų. Galutinė šios sistemos įgyvendinimo data buvo atidėta penkeriems metams, kad nuo 1980 m. sausio 1 d. Bendrija galėtų turėti veikiantį biudžetą. 3. Europos Sąjungos nuosavos lėšos 201 straipsnyje, kuriuo teisiškai rėmėsi 1970 m. Tarybos sprendimas, nuosavų lėšų sąvoka nėra plačiau aiškinama. Bendrąja prasme, 1970 m. nustatyti trys pagrindiniai įplaukų šaltiniai: 1. žemės ūkio rinkliavos (rinkliavos, priemokos bei papildomos išmokos ar kompensacijos, kurios nustatomos prekyboje su valstybėmis, nepriklausančiomis Sąjungai); 2. muito mokesčiai, kurie, remiantis Bendrijos bendruoju muitų tarifu, taikomi prekyboje su ne valstybėmis narėmis, bei kiti muito mokesčiai; 3. įplaukos iš valstybių narių surinkto PVM. Iš pradžių jos sudarė 1 proc. bendros vieningos mokesčio bazės, taikomos visose valstybėse narėse. Didžiausią Sąjungos nuosavų lėšų dalį sudaro įplaukos iš valstybių narių surinkto PVM. 1986 m. sausio 1 d. Bendrijai išsiplėtus iki 12 valstybių narių, ši dalis išaugo nuo 1 proc. iki 1,4 proc. ir nepasikeitė iki šiol, nors 1995 m. sausio 1 d. Bendrijai priklausė jau 15 valstybių narių. Pakėlus maksimalią PVM ribą, atitinkamai iki 66 proc. išaugo iš PVM gaunama nuosavų lėšų dalis. 4. Finansinės sistemos reforma Bendrijos finansinė sistema buvo pertvarkyta pagal naują vidutinės perspektyvos planą 1988 m., priėmus Suvestinį Europos aktą buvo reformuota Bendrija, ir 1992 m., kai buvo rangiamasi įgyvendinti Europos Sąjungos steigimo sutartį. Vidutinės perspektyvos planas dera su bendrosios rinkos kūrimo pabaiga ir tikslinės struktūrinės politikos įgyvendinimu bei užtikrina biudžetą iki 1999 m. Briuselyje 1988 m. vasario 12 d. susitikusi Europos Viršūnių Taryba susitarė dėl „Deloro pasiūlymų paketo“, kurį sudarė tarpusavyje suderintos biudžeto priemonės žemės ūkio ir regioninės bei struktūrinės politikos srityse. Pagrindiniai reformuotos nuosavų lėšų sistemos, pradėtos taikyti nuo 1988 m. sausio 1 d., bruožai: 1. nustatyta bendroji aukščiausia riba visoms nuosavoms lėšoms, įskaitant visus jų punktus. Ji sudaro 1,2 proc. valstybių narių metinio bendrojo nacionalinio produkto (BNP) rinkos kainomis; 2. nustatytos privalomosios tarpinės metinių išlaidų aukščiausios ribos laikotarpiui nuo 1988 m. iki 1992 m., kad nebūtų per greitai pasiekta bendroji aukščiausia nuosavų lėšų norma; 3. be trijų tradicinių pajamų šaltinių, nustatytas ketvirtasis Bendrijos finansavimo šaltinis, kuris rėmėsi visų valstybių narių bendruoju BNP rinkos kainomis, skaičiuojant bendros bazės pagrindu; 4. ketvirtuoju įplaukų šaltiniu, kaip papildomu pajamų gavimo būdu, naudojamasi tik tada, kai Bendrijos finansiniams poreikiams patenkinti nepakanka trijų įprastinių šaltinių. Valstybių narių mokama maksimali PVM dalis sudarė 1,4 proc., tačiau ji buvo pakeista. Vadovaujantis naujomis taisyklėmis, valstybės narės PVM bazė, kuria remiamasi sudarant nuosavas lėšas, negali viršyti 55 proc. BNP. Ribos nustatymo taisykle siekiama užtikrinti, kad visos valstybės narės maždaug po lygiai pasidalytų Sąjungos finansavimo naštą. 1992 m. gruodžio 12 d. Edinburge įvykusiame Europos Viršūnių Tarybos susitike susitarta dėl „Deloro II pasiūlymų paketo“, kuris rėmėsi 1988 m. finansine reforma. Atsižvelgiant į visišką Sąjungos steigimo sutarties įgyvendinimą (įskaitant struktūrinės paramos išplėtimą, Europos pramonės konkurencingumo didinimo priemones ir BUSP finansavimą), šiomis priemonėmis buvo siekiama užtikrinti Sąjungos finansavimą iki 1999 m. „Deloro II pasiūlymų paketo“ svarbiausieji bruožai: 1. nuo 1995 m. sausio 1 d. pakeista Sąjungos nuosavų lėšų struktūra, siekiant sumažinti iš PVM gaunamų įplaukų reikšmę ir padidinti nuo BNP skaičiuojamą įmokų dalį; 2. Europos Komisijai pavesta išanalizuoti ir pateikti ataskaitą apie galimybę iki 1999 m. įvesti penktąjį finansavimo šaltinį. Valstybės narės surenka Sąjungos nuosavas lėšas ir perduoda jas Komisijai, kuri atsako už biudžeto įgyvendinimą (EB steigimo sutarties 205 straipsnis). Komisija taip pat turi teisę tikrinti bei kontroliuoti. Be nuosavų lėšų Sąjunga gali imti paskolas investicijoms į anglių ir plieno pramonę (EAPB skolinimasis) bei branduolinę energetiką (Euratomo skolinimasis). Taip pat Bendrija gali skolintis pramonės, tyrimų ir technologijų kūrimo, energetikos sektorių ir infrastruktūros rėmimo bei investicijų finansavimo reikmėms (EB skolinimasis). Tokiais atvejais galima pasinaudoti, pavyzdžiui, Naujuoju Bendrijos instrumentu (NBI), kuris buvo sukurtas 1979 m., siekiant skatinti investicinius projektus valstybėse narėse bei sumažinti skirtumus tarp Bendrijos regionų. Tuo tarpu 1997 m. paskelbtoje „Darbotvarkėje 2000“ Komisija pateikė pasiūlymų dėl ES biudžeto pajamų ir išlaidų laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2006 m. Komisija, atsižvelgdama į būsimą bendrų politikos sričių raidą, tikėtiną pirmosios ES plėtros poveikį bei paramą stojimui besirengiančioms kandidatėms, pasiūlė nedidnti biudžeto išlaidų ir iš esmės nekeisti galiojančių nuosavų lėšų formavimo principų bei įnašų proporcijų. Tuo pačiu Komisija numatė, jei bus reikalinga, radikalesnės reformos galimybę ateityje. 5. Biudžeto sudarymas Europos Sąjungos biudžetas sudaromas remiantis keturiais finansavimo šaltiniais: tai žemės ūkio mokesčiai už importuojamą produkciją (1,3 %), muitų mokesčiai už prekes, įvežamas į Europos Sąjungą (8,3 %), pridėtinės vertės mokesčių įplaukos (23,5 %), dalis bendro nacionalinio produkto įnašų (48,5 %). Kiekviena valstybė įneša įmokas, gautas iš paskutinių dviejų minėtų pajamų šaltinių. Tikslius muitų dydžius nustato prekybos sutartys su trečiosiomis šalimis; pridėtinės vertės mokesčių ir bendro nacionalinio produkto dalys nustatomos kasmet; PVM dalis paprastai nesiekia 1 proc., o įnašai nuo bendro nacionalinio produkto kiekvienai valstybei narei - apie 0,5 %. Pajamos garantuoja Bendrijai tam tikrą finansinį savarankiškumą. Europos Sąjunga pati neatskaito jokių mokesčių. 2002 metais į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą daugiausia įmokų įnešė Vokietija (apie 22,8 %), Prancūzija (18,2 %), Italija (14,5 %) ir Didžioji Britanija (13,1 %). Šios keturios valstybės finansuoja daugiau nei 66,6 % Europos Sąjungos biudžeto. 2001 metais Didžiojoje Britanijoje išaugo bendras nacionalinis produktas, todėl 2002 metais ji įnešė 4,9 mil. eurų. 2003 m. ES biudžetas sudarė 92,5 mlrd. eurų, 2004 m. preliminariais skaičiavimais 25 narių Europos Sąjungos biudžetas sudarys apie 99,7 mlrd. eurų.    6. Biudžeto tvirtinimas ir kontrolė ES biudžeto svarstymas ir tvirtinimas trunka beveik metus. Biudžeto projektą parengia Europos Komisija, prieš tai gavusi kitų ES institucijų pasiūlymus dėl savo finansinių poreikių. Vėliau projektas pateikiamas Europos Tarybai ir Europos Parlamentui. Europos Taryba tvirtina projektą kaip preliminarų ir pateikia jį Europos Parlamentui, kuris daro pataisas ir galiausiai po dar vieno Europos Tarybos pataisyto projekto varianto balsuoja dėl viso biudžeto projekto. Europos Parlamentas turi teisę patvirtinti arba atmesti biudžeto projektą (pirmą kartą biudžeto projektas buvo atmestas 1979 metais). Biudžeto kontrole užsiima Europos Parlamentas ir Audito Rūmai, kurie atlieka Europos Sąjungos sąskaitų patikrinimus ir kontroliuoja ar lėšos naudojamos efektyviai. Kasmet, lapkričio pradžioje, Audito Rūmai pateikia ataskaitą, kurioje yra analizuojamas ankstesnių metų ataskaitos. 7. Biudžeto paskirstymas Didžiąją ES biudžeto išlaidų dalį sudaro lėšos, skiriamos bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP). Kasmet ši dalis mažėja (1988 metais siekė 65 %, o 1999 metais - jau tik 43 %). Kita didelė Europos Sąjungos biudžeto dalis yra skirta ekonominei ir socialinei sanglaudai įgyvendinti. Jai skiriama apie trečdalį viso ES biudžeto dalies. Kasmet ši dalis didėja (1988 metais siekė 18 %, o 1999 metais- 37 %). Toks ryškus bendrai žemės ūkio politikai skiriamų lėšų mažinimas ir atitinkamas lėšų išaugimas regioniniams ir struktūriniams fondams atspindi dabartinius Europos Sąjungos prioritetus- mažinti nedarbą bei regionų netolygų vystymąsi. Nemažą dalį savo biudžeto Europos Sąjunga išleidžia moksliniams tyrimams ir technologijų plėtojimui. Tai yra vienas iš ES politinių prioritetų. Lėšos šiai veiklai vystyti siekia apie 7,5 %. Dalis biudžeto lėšų taip pat skiriama humanitarinei pagalbai trečiojo pasaulio šalims. 2002 metų Europos Sąjungos bendro biudžeto išlaidos sudarė 85 milijardus eurų, iš jų 75 milijardai eurų atiteko Europos Sąjungos valstybėms narėms. Tokie duomenys pateikiami ataskaitoje „Europos Sąjungos išlaidų paskirstymas 2002 metais Europos Sąjungos valstybėms narėms“. 2002 metais daugiausia perskirstomų lėšų iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto teko Ispanijai, Prancūzijai, Vokietijai ir Italijai. Mažesnė tiesioginių išmokų dalis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirta Graikijai, Portugalijai, Islandijai ir Ispanijai.   2000 m. ES biudžetas: išlaidų paskirstymo prioritetai - žemės ūkiui 40,9 mlrd. eurų - struktūriniams veiksmams 32,6 mlrd. eurų - vidaus reikmėms 6,0 mlrd. eurų - išorės reikmėms 4,8 mlrd. eurų - administracinės išlaidos 4,7 mlrd. eurų - pasirengimo narystei strategijai 3,1 mlrd. eurų 1 lentelė 7.1. 2000 m. ES biudžetas: išlaidų paskirstymas skyriais Skyriai Suma/mln. eurų Procentai Europos orientacijos ir žemės ūkio garantijų fondas, ,„Garantijų“ poskyris 41 493,9 44,5% Struktūriniai fondai, struktūrinės ir sanglaudos išlaidos, finansinis mechanizmas, kiti žemės ūkio ir regionų fondai, transportas ir žuvininkystė 32 811,5 35,2% Mokymas, jaunimas, kultūra, garso bei vaizdo sritis, žiniasklaida ir kita visuomeninė veikla 841,6 0,9% Energetika, Euratomo branduolinio saugumo kontrolė ir aplinkos apsauga 211,2 0,2% Vartotojų apsauga, vidaus rinka, pramonė, transporto tinklas, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė 1210,7 1,3% Tyrimai ir technologijų plėtra 3 630,0 3,9% Išorinės reikmės 8 127,8 8,7% Bendra užsienio ir saugumo politika 47,0 0,1% Garantijos, atsargos ir kompensacijos 203,0 0,2% Administracinės išlaidos 4 703,7 5,0% Iš viso 93 280,4 100,0% 2 lentelė 7.2. Finansinės 2000-2006 metų perspektyvos Asignavimai įsipareigojimams (mln. eurų) 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. Žemės ūkis 41 738 43 656 44 778 44 646 43 615 42 768 42 493 Struktūrinės reikmės 32 678 32 076 31 474 30 882 30 180 30 180 29 476 Vidaus politikos 6 031 6 143 6 255 6 366 6 478 6 590 6 712 Išorinės reikmės 4 627 4 638 4 648 4 658 4 668 4 678 4 688 Administracija 4 638 4 678 4 780 4 882 4 983 5 085 5 187 Atsargos 906 906 656 406 406 406 406 Parama šalims kandidatėms 3 174 3 174 3 174 3 174 3 174 3 174 3 174 Iš viso asignavimų įsipareigojimams 93 792 95 271 95 765 95 014 93 504 92 881 92 406 Iš viso asignavimų išmokoms 91 322 92 860 96 037 96 714 93 684 91 898 91 347 Plėtra (asignavimai išmokoms)     4 221 6 842 9 842 11 866 14 501 Asignavimų išmokoms absoliuti riba 91 312 92 860 100 258 103 556 102 749 103 564 105 848 8. Paskutiniai 2005 m. ES biudžeto pataisymai Parlamentas po antrojo svarstymo 2004 m. gruodį priėmė ES 2005 m. biudžeto pakeitimus, dėl kurių Biudžeto komitetas susitarė su Taryba biudžeto taikinimo susitikime lapkričio 25 d. Ir sumažino mokėjimus iki 106,3 mlrd. eurų, o įsipareigojimus – iki 116,5 mlrd. eurų. Mokėjimų lygis sudaro 1,004 proc. nuo 25 ES narių BVP. Žemės ūkis Galutinį sprendimą dėl privalomųjų išlaidų priimanti Taryba atmetė Parlamento pasiūlytus pakeitimus 1 a. eilutėje ir sumažino finansavimą 1 mlrd. eurų. Vis dėlto iš 2005 m. biudžeto bus finansuojami du Parlamento laikomi prioritetiniais bandomieji projektai: pirmuoju siekiama skatinti kokybę, antrasis – susijęs su finansavimo modeliu gyvulių ligų protrūkio atvejais. Struktūrinė parama Pagal susitarimą, pasiektą EP komiteto ir Tarybos taikinimo posėdyje, Parlamentas daugiau neteikė pakeitimų padidinti įsipareigojimus mokėjimams struktūrinės paramos srityje. Atsižvelgdami į šios paramos lėšų naudojimą 2004 m., parlamentarai reikalauja, jei reikės, numatyti naujus įsipareigojimus mokėjimams pakeičiant 2005 m. biudžetą. Vidaus politikos ES decentralizuotų agentūrų, kurių skaičius per pastaruosius metus sparčiai išaugo, finansavimas bus garantuotas pagal susitarimą su Taryba padidinti finansavimo ribas trečioje antraštėje. Kitos srities – bandomojo projekto kovai prieš terorizmą pirmajam etapui finansuoti 2005 m. biudžete bus skirti 7 mln. eurų. Išoriniai veiksmai Nors 2005 m. biudžete atsižvelgta į EP prioritetines sritis, buvo sumažintos lėšos „Išorinių veikmų“ eilutėje, tačiau kartu palikta galimybė prireikus padidinti finansavimo ribą. Irako atstatymui nutarta skirti 190 mln. eurų. Priešįstojiminė parama Abi institucijos sutarė suteikti 120 mln. eurų paramą Kipro turkų bendruomenės ekonominiam vystymuisi skatinti. Kroatijos pasirengimui narystei numatyti 105 mln. eurų. Išvados 1) Sužinojome, kad Europos Sąjungos biudžetas nėra tik dokumentas, tai lėšos, kurios finansuoja Europos Sąjungos veiklą. Biudžeto tikslas yra Sąjungos veiklos ir jos įvairiose srityse vykdomos politikos finansavimas bei Sąjungos politinės veiklos finansinių prioritetų nustatymas. 2) Išsiaiškinome, jog biudžetas sudaromas iš įplaukų, kurias įneša kiekviena valstybė narė. Tai muito mokesčiai už prekes įvežamas į ES teritoriją, rinkliavos už importuojamą žemės ūkio produktą, dalis iš PVM gautų įplaukų bei dalis valstybių narių bendrojo nacionalinio produkto įnašų. 3) Išanalizavome kaip Europos Sąjungos biudžetas yra paskirstomas. Jog lėšos yra skiriamos žemės ūkiui, struktūriniams veiksmams, vidaus reikmėms, išorės reikmėms, administracinės išlaidos ir pasirengimo narystei strategijai. LITERATŪRA 1. Integracijos žinių informacija. (2004). Paskutiniai 2005 m. ES biudžeto pataisymai// Integracijos žinios, Nr. 7-8. 2. Kaip funkcionuoja Europos Sąjunga, (1999)/Generalinis informacijos, ryšių, kultūros ir audiovizualinės žiniasklaidos direktoratas – Briuselis. 3. Stačiokas R.(2003). Apmokestinimas vr mokesčiai Europos Sąjungoje. – Kaunas: Technologija. 4. Veidenfeldas V., Veselsas V. (1997). Europa nuo A iki Z . – Europos politikos institutas. 5. Vitkus G.,(2002). Europos Sąjungos enciklopedinis žinynas. – Vilnius: Eugrimas. 6. Internetiniai adresai:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!