Europos Sąjungos biudžetas

ĮVADAS Europos sąjunga – tai Europos valstybių asociacija, kuri siekia platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės dalyvaujančių joje šalių integracijos. Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija, kuri apima 3.9 mln. kvadratinių kilometrų ir vienija 25 valstybes ir 455 milijonus gyventojų. Tai valstybių asociacija, siekianti glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos vardan savo piliečių gerbūvio užtikrinimo, taikos ir stabilumo Europoje. Kaip ir kiekviena valstybė, taip ir Europos Sąjunga turi savo biudžetą, kurio lėšomis yra finansuojama visa veikla. Biudžetas yra bendras visoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybės narėms. Europos Sąjungos biudžeto procesas yra valstybės ir savivaldos institucijų veikla, kuri yra sureguliuota teisės aktais ir susijusi su biudžetų sudarymu ir vykdymu. Nuo pat Europos Bendrijos įkūrimo pradžios Europos Parlamentas stengėsi užtikrinti optimalų piliečių pinigų panaudojimą ir priimti patikimą biudžetą. Parlamento biudžetinės galios laipsniškai augo. Kartkartėmis pasitaikantys konfliktai tarp Tarybos (valstybių narių) ir Parlamento paskutiniojo šimtmečio devintojo dešimtmečio pabaigoje virto taikesnėmis derybomis, kurių metu Europos Parlamentas daro didesnę įtaką ES politiniams sprendimams. Pagal ES Konstitucijos projektą Europos Parlamento biudžetinės galios ateityje turėtų dar labiau išaugti. Jau daugelį metų Europos Parlamentas siekia, kad biudžeto procedūra būtų pakeista iš pagrindų. Parlamento nuomone, biudžeto procedūra turėtų remtis bendro sprendimo procedūra, o išlaidų skirstymas į privalomąsias ir neprivalomąsias turėtų būti panaikintas. Konvento dėl Europos ateities pateiktas Konstitucinės sutarties projektas patenkina šiuos Parlamento lūkesčius. Ateityje metinį biudžetą Taryba ir Parlamentas turėtų priimti kartu pagal naują biudžeto bendro sprendimo procedūrą. Iškilus nesutarimui, Europos Parlamentas turėtų paskutinio žodžio teisę dėl visų išlaidų. Darbo tikslas – išnagrinėti ES biudžeto procesą. Darbo uždaviniai: • Susipažinti su biudžeto samprata • Išskirti ES biudžeto ypatumus • Išnagrinėti institucijas, veikiančias ES biudžeto sudaryme • Pateikti ES biudžeto prognozes 1. BIUDŽETO SAMPRATA Biudžetas gali būti suprantamas trimis prasmėmis: materialine, ekonomine ir teisine. Biudžetas taip pat gali būti suprantamas kaip: vyriausybės ekonominės politikos priemonė, valstybės valdymo ir administravimo priemonė, ekonomikos valdymo priemonė, finansų valdymo priemonė. Biudžetas - tai trumpalaikis planavimo instrumentas, kiekybiškai išreiškiantis organizacijos planus pajamų, išlaidų, pinigų srautų ir kitų finansinių rodiklių atžvilgiu. Vaizdžiai galima teigti, jog biudžetas - tai metinis planas, išreikštas litais ir centais, tačiau šis planas prasideda ne nuo skaičiavimų, bet nuo pagrindinių sprendimų - strateginių tikslų formulavimo bei uždavinių tiems tikslams pasiekti nustatymo. Taigi biudžetą galima apibūdinti kaip strateginio plano realizavimo valdymo įrankį, efektyviai paskirstantį finansinius išteklius tarp atskirų organizacinių vienetų. 1 Apie biudžetus reikėtų kalbėti viso biudžetavimo proceso kontekste, nes vien tik pats plano paruošimas neužtikrins įmonei sėkmės. Biudžetas yra tik vienas iš viso biudžetavimo proceso elementų. Biudžetas bus tinkamai paruoštas ir bus naudingas firmai efektyviai paskirstant išteklius bei siekiant užsibrėžtų tikslų tik tada, kai tinkamai veiks visas biudžetavimo procesas, kuris be biudžeto sudarymo apima ir biudžeto kontrolę: faktinių duomenų rinkimą, raportavimą, nukrypimų nuo plano analizę ir atitinkamą koregavimą. Dažniausiai biudžetai sudaromi vienerių metų laikotarpiui, detalizuojant kiekvieną mėnesį. Tačiau biudžeto periodas dažnai priklauso nuo verslo specifikos, pavyzdžiui, informacinių technologijų bendrovės kartais sudaro biudžetus ketvirčiams. Gali būti išskiriami šie esminiai momentai, užtikrinantys efektyvų biudžetavimo proceso valdymą2: • aukščiausios vadovybės parama bei įsitraukimas į biudžetavimo procesą; • koordinuojančio biudžeto procesą asmens - biudžeto vadovo - paskyrimas; • atsakingų už biudžeto vykdymą asmenų paskyrimas; • tinkama apskaitos sistema ir geras sąskaitų planas; • biudžeto modelio ir standartinių biudžeto paketų sukūrimas bei parengimas; • biudžetavimo darbų laiko grafiko parengimas. Vienas svarbiausių dalykų rengiant biudžetus - tai paskirstyti atsakomybę. Viena iš pagrindinių biudžeto taisyklių yra ta, jog kad ir kas atsitiktų, kažkas už tai turi būti atsakingas. Tačiau paskirstant atsakomybę įmonės vadovai turėtų atsižvelgti į tai, jog asmuo gali būti paskirtas atsakingu tik už tas sąnaudas, pajamas ir investicijas, kurias jis su savo personalu gali kontroliuoti. Siekiant užtikrinti didesnį biudžetavimo proceso efektyvumą turėtų būti paruošti biudžeto paketai ir kartu su instrukcijomis, kuriose nurodyta, kaip tuos paketus pildyti, pateikti atsakingiems asmenims. Taip pat turėtų būti pateikiamas kalendorius - kokiais terminais, kam ir kaip pristatyti užpildytą paketą. Biudžeto paketą reikėtų sukurti naudojant standartines formas. Tokių procedūrų laikymasis garantuotų, kad darbas bus padarytas ir kad į biudžeto sudarymą bus žiūrima rimtai. Svarbus vaidmuo biudžetavimo procese taip pat tenka įmonės apskaitos sistemai. Ji turi užtikrinti ne tik teisingą mokesčių apskaičiavimą, kurio reikalauja mokesčių inspekcija, bet taip pat turi padėti vadovams priimti savalaikius sprendimus. Tai reiškia, kad tiek pardavimai, tiek išlaidos turi būti pakankamai detalizuotos ir paskirstytos tarp atsakomybės centrų. Sąskaitų planas turi būti susietas su biudžetu. Geriausia, kai biudžetas yra integruotas su apskaitos sistema.3 Biudžeto procesas - tai teisės aktais reglamentuota valstybės ir savivaldos institucijų veikla, susijusi su valstybės ir savivaldybės biudžetų sudarymu ir vykdymu. Taip pat biudžeto procesas gali būti suprantamas kaip biudžeto teisės normomis reglamentuota kompetetingų institucijų ir įstaigų veikla formuojant ir vykdant biudžetą. Nacionalinio biudžeto sudarymas ir vykdymas yra viena iš reikšmingiausių valstybės valdymo sričių. Tam iliustruoti pakanka paminėti, kad per biudžetą perskirstoma didelė sukurto nacionalinio produkto dalis – įvairiose valstybėse nuo 20% iki 50% bendrojo vidaus produkto (BVP). Bet kurios šalies biudžeto sudarymo ir vykdymo procesą sudaro sudėtinga grandinė uždavinių, pradedant tam tikrų makroekonominių rodiklių prognozėmis ir baigiant lėšų naudojimo auditu bei kitų institucijų tiksline kontrole. Šioje grandinėje esminis vaidmuo tenka finansinių išteklių paskirstymo uždaviniui 4. Būtent šio uždavinio sprendimai lemia, kaip tikslingai bus paskirstyti tam tikri ištekliai (praktiškai visada riboti) ir kokios prielaidos tokiu paskirstymu bus sudarytos efektyviai panaudoti kiekvienai sričiai skirtus išteklius. Kitu aspektu valstybės finansinių išteklių paskirstymas traktuojamas kaip priemonė valstybės prioritetams, vadovaujantis vyriausybės programomis ir kitais programiniais dokumentais, įgyvendinti, tam tikrų sričių veiklai suaktyvinti5. Šios srities literatūros analizė leidžia teigti, kad daugelio pasaulio valstybių vyriausybės, vienos aktyviau, kitos pasyviau, ieško būdų geriau paskirstyti finansinius išteklius. Šioje srityje bene daugiausia naujomis iniciatyvomis pasižymėjo JAV, išmėginusi visus populiaresnius šiandien žinomus biudžeto išlaidų planavimo principus, įnešusi svarų indėlį juos kuriant, tobulinant ir taikant6. 2. EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETAS Europos Sąjungos biudžetas – dokumentas, kuriuo kiekvieniems finansiniams metams numatomos ir patvirtinamos pajamos ir išlaidos. Biudžetas nustato Bendrijos finansų valdymo sistemą, kuri yra bendra visoms institucijoms. Ši sistema remiasi tokiais principais7: • vienovė: visos Bendrijos pajamos ir išlaidos privalo būti išdėstytos viename biudžeto dokumente; • visuotinumas (pajamos ir išlaidos neskirstomos ir nelyginamos); • kasmetiškumas: biudžetas skirtas vieneriems finansiniams metams; • pusiausvyra: konkrečių finansinių metų pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos; • specifikacija: asignavimai turi būti grupuojami pagal konkrečią paskirtį ir panaudojimą.“ Biudžetas taip pat gali būti suprantamas kaip bendros Europos Sąjungos ir valstybių narių lėšos, iš kurių finansuojama Europos Sąjungos veikla. Biudžetas taip pat vadinamas ypatingos prigimties teisės aktu, priimamu nustatyta specialia tvarka, kurios veikimas nukreiptas į Europos Sąjungos institucijas. Iš Europos Sąjungos biudžeto yra finansuojama daug programų ir projektų, kurie yra naudingi visiems 460 mln. Europos piliečių. Biudžetas sudaro galimybes kurti įvairius transeuropinius transporto ir energetikos tinklus, taip pat saugoti gamtą, skatinti aplinkos tausojamuosius gamybos metodus ir teikti humanitarinę pagalbą, kurios taip reikia besivystančioms šalims. „Europos Sąjunga nerenka mokesčių, todėl pagrindines pajamas sudaro „nuosavi ištekliai“, kuriuos kiekviena valstybė narė perduoda Europos Sąjungos žiniai.“ Šiuos išteklius sudaro muito mokesčiai, dalis surenkamo nacionalinio PVM ir kiekvienos valstybės narės įnašas, mokamas atsižvelgiant į jos BVP.“Didžiausias valstybių narių indėlis į Europos Sąjungos biudžetą negali viršyti 1,24 procentų Europos Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų. Bendrijos biudžeto išlaidas sudaro dvi dalys: • A dalis – asignavimai administracinėms išlaidoms • B dalis – einamosios Komisijos išlaidos. Europos Sąjungos biudžetas yra sudaromas demokratiniu būdu. Kasmet Europos Komisijos patarimu, Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba tariasi dėl pinigų paskirstymo planų. Šie pasitarimai vyskta derybų būdu. Visų Europos Sąjungos institucijų išlaidos yra padengiamos iš biudžeto. Europos Sąjungos biudžeto lėšomis yra finansuojama visa Europos Sąjungos veikla. Europos Sąjungos biudžetas yra bendras visoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms. Biudžeto lėšos yra skiriamos bendriems Europos Sąjungos tikslams ir interesams siekti. Pajamos garantuoja Bendrijai tam tikrą finansinį savarankiškumą. Europos Sąjunga pati neatskaito jokių mokesčių. Ji finansuojama iš valstybių narių jai skiriamų lėšų - „nuosavų išteklių“, kurie negali viršyti 1,27 proc. Europos Sąjungos BNP. Nuosavus išteklius sudaro8: 1. BNP ištekliai, t. y. kiekvienos valstybės narės įnašas, priklausomai nuo tos narės turtingumo (apie 45 proc. pajamų); 2. PVM ištekliai (apie 35 proc. pajamų); 3. Muitų mokesčiai, surenkami taikant bendrąjį muitų tarifą prekybai su trečiosiomis šalimis (apie 13 proc. pajamų); 4. Žemės ūkio muitai, taikomi žemės ūkio produkcijos įvežimui iš trečiųjų šalių (apie 2 proc. pajamų). Yra du išlaidų tipai: 1. administracinės išlaidos; 2. išlaidos veiklai, susijusios su bendrosiomis ES politikomis. Be to, riba tarp privalomųjų išlaidų (PI) ir neprivalomųjų išlaidų (NPI) kartu yra ir riba tarp Tarybos ir Parlamento biudžetinių įgaliojimų : • privalomosios išlaidos (PI) yra tos, kurios susijusios su sutarčių ar jas plėtojančių teisės aktų taikymu; • šiuo metu didesniąją išlaidų dalį (apie 55 proc.) sudaro neprivalomosios išlaidos (NPI), kurios yra skirtos institucijų išlaikymui ir Europos Sąjungos veikloms.9 2.1 Biudžeto sudarymas Europos Bendrijų biudžetas – tai kiekvieniems finansiniams metams numatytos ir patvirtintos Bendrijų pajamos ir išlaidos (Finansinio reglamento 4 straipsnis). Biudžeto sudarymo procedūra pradedama kiekvienai institucijai parengiant savo pajamų ir išlaidų sąmatą ateinantiems finansiniams metams. Sąmatos teikiamos Komisijai. Gavusi sąmatas Komisija parengia preliminarų biudžeto projektą, kuris ne vėliau kaip rugsėjo 1 dieną pateikiamas už biudžetą atsakingoms institucijoms (Europos Parlamentui ir Tarybai). Biudžeto sudarymo procedūra vykdoma pagal EB sutarties 272 straipsnį. Išnagrinėjusi Komisijos parengtą preliminarų biudžeto projektą, Taryba jį teikia Parlamentui. Jei Taryba projektą patikslina ir pakeičia, pridedamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomos pataisų priežastys. Galutinį sprendimą priima Europos Parlamentas. Kiekvienais metais Komisija, remdamasi finansinėmis perspektyvomis, siūlo išankstinį biudžeto projektą. Išlaidos skirstomos pagal Sąjungos veiklos sritis. Yra dvi išlaidų kategorijos. Vadinamosios „privalomosios” išlaidos yra aprašytos Sutartyse; jų pagrindą sudaro žemės ūkio kainų palaikymas (EŽŪOGF garantijų skyrius), kai kurios struktūrinės žemės ūkio išlaidos (EŽŪOGF orientavimo skyrius), žuvininkystės ir tam tikros plėtros pagalbai išlaidos. Dėl efektyvesnės kontrolės išlaidos žemės ūkiui šiandien sudaro mažiau nei pusę bendrojo biudžeto. Taryba taria paskutinį žodį dėl šios biudžeto dalies išlaidų. Tuo pat metu Parlamentas nustato vadinamąsias „neprivalomąsias” išlaidas, kurių paskirstymas labiau atspindi EP narių politinius prioritetus. Šios išlaidos sudaro 55% bendrojo biudžeto išlaidų ir apima socialinio ir regioninio fondų, energetikos, mokslinių tyrimų, transporto, plėtros pagalbos, aplinkos apsaugos, švietimo ir kultūros išlaidas. Parlamentas ne tik paskirsto kreditus, bet ir priima galutinį sprendimą dėl biudžeto. Jis taip pat gali visiškai atmesti biudžetą. Kartą priėmus galutinį sprendimą dėl biudžeto, jo vykdymu užsiima Komisija. Biudžeto vykdymo efektyvumui užtikrinti, Komisijos biudžetinę veiklą kruopščiai tikrina Parlamentas (žr. mūsų raštą „Tikrinama, ar tikslingai leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai”).10 Europos Sąjungos biudžetas yra sudaromas demokratiniu būdu. Kasmet Europos Komisijos patarimu, Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba tariasi dėl pinigų paskirstymo planų. Šie pasitarimai vyskta derybų būdu. Visų Europos Sąjungos institucijų išlaidos yra padengiamos iš biudžeto. Europos Sąjungos biudžeto lėšomis yra finansuojama visa Europos Sąjungos veikla. Europos Sąjungos biudžetas yra bendras visoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms. Biudžeto lėšos yra skiriamos bendriems Europos Sąjungos tikslams ir interesams siekti. Europos Sąjungos biudžetas sudaromas remiantis keturiais finansavimo šaltiniais11: • muito mokesčiais už prekes, įvežamas į Europos Sąjungos teritoriją; • rinkliavos už importuojamą žemės ūkio produkciją; • dalis visose valstybėse narėse iš pridėtinės vertės mokesčio gautų įplaukų (42 % visų išteklių); • dalis valstybių narių bendro nacionalinio produkto įnašų (40 % visų biudžeto lėšų). Tikslius muitų dydžius nustato prekybos sutartys su trečiosiomis šalimis; pridėtinės vertės mokesčių ir bendro nacionalinio produkto dalys nustatomos kasmet; PVM dalis paprastai nesiekia 1 proc., o įnašai nuo bendro nacionalinio produkto kiekvienai valstybei narei - apie 0,5 %. Muitų dydžiai kasmet yra nustatomi sutartimis su trečiosiomis šalimis. Taip pat kasmet turi būti nustatomos pridėtinės vertės mokesčių ir bendro nacionalinio produkto dalys. Europos Sąjungos biudžetas yra artimai susietas su finansinių perspektyvų kryptimis. Dabartinė finansinė perspektyva (2000- 2006 metų) susidaro iš aštuonių krypčių12: 1. agrikultūra: a. bendros agrikultūros politikos plėtra; b. žemės ūkio plėtra ir lydinčios priemonės, pristatytos per 1992 m. bendros agrikultūros politikos reformą. 2. struktūrinės operacijos: a. struktūriniai fondai; b. kohezijos fondai. 3. vidaus politika; 4. išoriniai veiksmai; 5. administracija; 6. rezervai; 7. prieaugio strategija; 8. kompensacija. Audito Rūmų administravimo biudžetas13 Bendrojo Europos Sąjungos biudžeto V skirnis skirtas Europos Audito Rūmams. Jame pateikiamos Audito Rūmų pajamos ir išlaidos. Biudžete taip pat yra Audito Rūmų etatų sąrašas ir ilgalaikis materialusis turtas. Europos Sąjungos bendrojo biudžeto dalis, kurioje numatomi asignavimai Europos Audito Rūmams, sudaro apytikriai 1,3 proc. visų ES institucijų administracinių išlaidų (arba 0,06 % bendrojo biudžeto). Audito Rūmai yra tiesioginis šių asignavimų valdytojas; jų panaudojimo išorinį patikrinimą atlieka Europos Audito Rūmų padaliniai, vykdantys visų ES institucijų administracinėms išlaidoms skirtų asignavimų auditą. Prireikus šio audito rezultatai pateikiami metinėje ataskaitoje. Siekiant užtikrinti Europos Audito Rūmų biudžeto vykdymo skaidrumą, kiekvienais metais privati audito bendrovė atlieka nepriklausomą jo panaudojimo auditą, kurio rezultatai teikiami Europos Parlamentui ir skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.14 Europos Sąjungos biudžetas sudaromas remiantis keturiais finansavimo šaltiniais: muito mokesčiais už prekes, įvežamas į Europos Sąjungos teritoriją; rinkliavos už importuojamą žemės ūkio produkciją; dalis visose valstybėse narėse iš pridėtinės vertės mokesčio gautų įplaukų (42 % visų išteklių); dalis valstybių narių bendro nacionalinio produkto įnašų (40 % visų biudžeto lėšų). Tikslius muitų dydžius nustato prekybos sutartys su trečiosiomis šalimis; pridėtinės vertės mokesčių ir bendro nacionalinio produkto dalys nustatomos kasmet; PVM dalis paprastai nesiekia 1 proc., o įnašai nuo bendro nacionalinio produkto kiekvienai valstybei narei - apie 0,5 %. 15 2.2 Biudžeto paskirstymas Didžiąją dalį Europos Sąjungos biudžeto išlaidų sudaro lėšos, kurios yra skiriamos bendrajai žemės ūkio politikai. Kasmet ši biudžeto išlaidų dalis mažeja. Taip pat didelė dalis Europos Sąjungos lėšų skiriama ekonominei ir politinei sanglaudai įgyvendinti. Jai skiriama apie trečdalį viso Europos Sąjungos biudžeto dalies. Kasmet ši dalis vis didėja. “Toks ryškus bendrai žemės ūkio politikai skiriamų lėšų mažinimas ir atitinkamas lėšų išaugimas regioniniams ir struktūriniams fondams atspindi dabartinius Europos Sąjungos prioritetus- mažinti nedarbą bei regionų netolygų vystymąsi.” Nemaža dalis Europos Sąjungos lėšų yra išleidžiama moksliniams tyrimams ir technologijų plėtimui. Šiai veiklai yra skiriama apie 7,5 procentų biudžeto lėšų. 1 pav. ES biudžeto išlaidų paskirstymas sektoriams šalyse, 2003 m., mln eurų16 Biudžeto išlaidos yra skirstomos į privalomas ir neprivalomas. Privalomos išlaidos – tai subsidijos pagal benrą žemės ūkio politiką(BŽŪP). Neprivalomosioms išlaidoms yra priskiriamos išlaidos struktūriniams fondams, vidaus politikoms, paramai užsieniui ir administracijai. 2.2.1 Privalomosios išlaidos Didžiąją ES biudžeto išlaidų dalį sudaro lėšos, skiriamos bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP). Kasmet ši dalis mažėja (1988 metais siekė 65 %, o 1999 metais- jau tik 43 %), kadangi biudžeto finansinėse gairėse yra numatyta, jog išlaidos žemės ūkiui turi augti lėčiau nei visas biudžetas. Siekiant šio tikslo, didelį vaidmenį vaidina BŽŪP reforma, kurios principai įpareigoja Europos ūkininkus prisitaikyti prie pasaulinių žemės ūkio produktų kainų, ir derinti produkcijos pasiūlą su paklausa. Europos viršūnių taryboje dominuojant biudžeto išlaidų stabilizavimo principui, sunku buvo tikėtis radikalesnės žemės ūkio reformos, nes reforma politiškai jautriame žemės ūkio sektoriuje rei­kalautų ne biudžeto išlaidų sumažinimo, bet padidinimo.17 Berlyne buvo sutarta dėl 40,5 milijardų eurų viršutinės ribos vidutinėms ES išlaidoms žemės ūkiui naujos finansinės perspektyvos laikotarpiu (išskyrus kaimo plėtrą). Viršutinės ribos nustatymu buvo pakeista ligtolinė BŽŪP finansavimo apimčių formulė, nustatoma kaip automatinis 0,74% BŽP biudžeto metinis padidėjimas nuo 1988 m. biudžeto bazės. Praktiškai pastaraisiais metais formavosi didelis atotrūkis tarp projektuojamų išlaidų žemės ūkiui ir realių biudžetų, kurie visą laiką buvo gerokai mažesni negu projekcija, todėl buvo pakeistas pats projektavimo principas. Komisija Berlyno Europos viršūnių tarybai teikė daug radikalesnių pa­siūlymų, nei buvo priimta. Ji siūlė laipsniškai mažinti tiesioginių BŽŪP iš­mokų apimtis. Komisija pasiūlė iš dalies „renacionalizuoti" BŽŪP per ko-finansavimo principo (75% išmokų iš ES biudžeto, 25% - iš šalių narių biu­džetų) įvedimą. Komisija taip pat siūlė šiek tiek perskirstyti išmokas že­mės ūkiui, mažinamas tiesioginių išmokų apimtis kompensuojant per ati­tinkamai didesnę paramą kaimo plėtrai, kurioje kofinansavimas jau yra įtvir­tintas (viena iš galimų BŽŪP reformos krypčių yra transformacija į Ben­drąją kaimo plėtros politiką, skatinant ne žemės ūkio veiklą kaime). Taip bendrosios BŽŪP finansavimo apimtys išliktų nepakitusios, tačiau pasikeistų finansų formavimo centrai. Dėl politinių priežasčių ir paketinio bendro (su­prantama, minimalaus galimo) sprendimo dėl finansinės perspektyvos šie pasiūlymai nebuvo priimti. Taigi buvo nutarta, kad intervencinės javų kai­nos iki 2002 m. sumažės 15% dviem etapais. Pieno sektoriuje reformos ati­dėtos iki 2005 m. Jautienos kainos iki 2006 m. sumažės 30% trimis etapais. Manoma, kad šių kompromisų pasekmė yra papildomos 7 milijardų eurų išlaidos 2000-2006 m.18 Žemės ūkio politika tenkina ir kitas reikmes, įskaitant aplinkos apsaugą ir pastangas užkirsti kelią kaimo vietovių nualinimui (pvz, raginimai atsisakyti intensyvios gamybos metodų ir pagalbos smulkiems ūkininkams). Jau kelerius metus sąjungos žemės ūkio biudžetas nėra išnaudojamas, o taip sutaupyti pinigai yra skaičiuojami kaip dalis valstybių narių indėlio į kitų metų biudžetą. 2.2.2 Neprivalomosios išlaidos Didžiąją dalį neprivalomų išlaidų sudaro struktūrinių fondų finansavimas. Struktūriniai fondai yra Europos Sąjungos finansinis instrumentas, skirtas sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti menkiau išsivysčiusių regionų plėtrą. Šiuo tikslu buvo sukurti keturi ES struktūriniai fondai, kuriuos sudaro Europos Sąjungos biudžeto lėšos: Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas (ESF), Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų fondas (EŽŪVGF) ir Finansiniai instrumentai žuvininkystės valdymui (FIŽV). 2000 - 2006 m. ES struktūrinių fondų biudžetas sudaro 195 mlrd. Eurų (1999 m. kainomis), t.y. apie 30 % viso ES biudžeto. Struktūrinių fondų parama remiasi papildomumo principu. t.y. paramos lėšos, skiriamos ne pakeisti pačių valstybių išlaidas tam tikrose srityse, o jas papildyti - ES biudžeto lėšos prisideda prie nacionalinio biudžeto lėšų, kuriomis teikiama parama verslui. Taigi valstybės narės turi prisidėti prie remiamų projektų finansavimo. Šiuo metu turtinės nelygybės tarp regionų sumažinimas ir problemų sprendimas yra pagrindiniai Europos Sąjungos prioritetai. Lėšos skirstomos per Europos Sąjungos struktūrinius fondus. Šios struktūros sudaro sąlygas finansiškai paremti septynias konkrečias veiklos kryptis – nuo struktūrinio atsilikusių regionų pertvarkymo iki pramoninio nuosmukio zonų perorientavimo ir jaunų žmonių integravimo į darbo rinką. 19 Didelę dalį savo biudžeto Sąjunga išleidžia moksliniams tyrimams ir technologijų plėtojimui. Tai yra vienas iš ES politinių prioritetų, kadangi investicijos į mokslinius tyrimus – tai investicijos į ateitį. Bendrijos veiksmais yra siekiama vykdyti atitinkamą mokslinę veiklą atskirose valstybėse, todėl pirmenybė teikiama projektams, kuriuose dalyvauja kelių valstybių narių mokslininkai. Dažniausiai šios programos būna susijusios su ekologiškai švarios energijos technologijomis, klimato tyrimais, informacinėmis technologijomis, biotechnologija ir kontroliuojama termobranduoline reakcija. Taip pat didelė Sąjungos išlaidų dalis yra skiriama užsienio programoms. Jeigu skaičiuotume ir Europos plėtojimo fondo lėšas, kurios nėra įtraukiamos į Bendrijos bendrą biudžetą, tai šioms programoms skiriamas finansavimas sudarytų apie 7,5 proc. Sąjungos išlaidų. Sąjunga vis daugiau lėšų skiria trečiojo pasaulio šalims ir jau tapo didžiausia visame pasaulyje plėtojimo programų finansuotoja. Be to, ES humanitarinės pagalbos biudžetas leidžia teikti pagalbą politinių krizių ir gaivalinių nelaimių užkluptiems žmonėms visuose pasaulio regionuose. Sąjungos kaimynės taip pat gauna didelę techninę ir finansinę paramą, kuria siekiama skatinti plėtojimą, taiką ir demokratiją bei padėti joms greičiau pasirengti stoti į Europos Sąjungą. 2.3 Biudžeto tvirtinimas ir kontrolė Svarbiausias uždavinys – siekti, kad Europos Bendrijos institucijų vykdomas finansų valdymas būtų patikimas. Tai liudija ir Komisijos reforma. Europos Sąjungos biudžeto kontrolė vykdoma trimis lygiais: vidaus kontrolė kiekvienoje institucijoje, išorės kontrolė, kurią vykdo Europos Audito Rūmai, ir Europos Parlamento atliekama biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra. Europos Sąjungos biudžeto svarstymas ir tvirtinimas trunka beveik metus. 20 Taigi, Europos Sąjungos biudžeto projektą rengia trys institucijos: Europos Komisija, Europos Taryba ir Europos Parlamentas.21 2.3.1 Vidaus kontrolė Europos Bendrijos biudžeto pajamų ir išlaidų operacijoms taikoma vidaus kontrolė. Ją kiekvienoje institucijoje atlieka nepriklausomos tarnybos. Vidaus kontrolės tikslas – užtikrinti, kad institucijos tikslai įgyvendinami ekonomiškai, rezultatyviai ir efektyviai, kad jos turtas tinkamai apsaugotas, o veikla – teisėta, tvarkinga ir racionali. Europos Bendrijos sistemoje vidaus kontrolės uždaviniai nėra vien teisėtumo ir tvarkingumo tikrinimas, bet ir finansų valdymo patikimumo priežiūra.22 2.3.2 Išorės kontrolė Išorės kontrolę atlieka Europos Audito Rūmai, kurių paskirtis – atlikti nepriklausomą Europos Sąjungos sąskaitų išorinį patikrinimą. Audito Rūmai neturi teisės skirti sankcijų, todėl jų atliekamas auditas neturi teisinių pasekmių. Jei Audito Rūmų auditoriai įtaria esant sukčiavimo atvejų ar pažeidimų, turimą informaciją jie nedelsdami perduoda OLAF (Europos kovos su sukčiavimu biurui), kad būtų imamasi reikiamų priemonių.Išorinio audito tikslas – dvejopas: laiduoti, kad sąskaitos yra skaidrios ir patikimos, o atliktos ūkinės operacijos – teisėtos, ir įvertinti, ar veiklos tikslų buvo siekiama ekonomiškai ir efektyviai. Biudžeto kontrole atlieka ES institucija - Auditorių rūmai. Jie buvo įsteigti 1975 m. siekiant įgyvendinti biudžeto vykdy­mo kontrolę bei priežiūrą ir, įsigaliojus Europos Sąjungos sutarčiai, tapo penk­tąja Europos Sąjungos institucija. Jų būstinė yra Liuksemburge. 23 Auditorių rūmai susideda iš 15 narių, skiriamų Tarybos 6 metams konsultuo­jantis dėl jų su Europos Parlamentu. Iš esmės Auditorių rūmų narių teisinis sta­tusas ir privilegijos yra adekvačios Teisingumo teismo teisėjų statusui. Juos iš pareigų gali atleisti tik Teisingumo teismas. Iš savo narių Auditorių rūmai renka pirmininką trejiems metams. Šiame aparate dirba apie 500 darbuotojų, tačiau tam tikrais atvejais jie gali pasitelkti į pagalbą ir kitų finansinių institucijų narių. Pagrindinės Auditorių rūmų funkcijos yra atlikti visu Europos Bendrijos veiklos sričių ir pavienių jos institucijų pajamų ir išlaidų finansinę kontrolę, padėti Europos Parlamentui įgyvendinti jo kontrolės funkcijas biudžeto tikri­nimo srityje, saugo nuo piktnaudžiavimo ES biudžetu. Pagrindininiu instituciniu Auditorių rūmų tikrinimo objektu galima laikyti Komisiją. Visas Europos Sąjungos veiklos sritis Auditorių rūmai tikrina kas 4-5 metai. Vienas iš pagrindinių Auditorių rūmų darbų yra Europos Sąjungos biudžeto auditas, jo rezultatai pateikiami Europos Parlamentui. Metinė finan­sinė ataskaita yra spausdinama oficialiame Europos Sąjungos biuletenyje. Amsterdamo sutartyje suteikiama papildomų garantijų, turinčių užtikrinti tinkamą visuomeninių lėšų panaudojimą. Dėl to buvo padidinti Audito rūmų įgaliojimai, ypač įgaliojimai atlikti tyrimus. Tačiau iš esmės už bendrijos pinigų kontrolę ir paskirstymą yra atsakingos pačios valstybės narės. Jos perskirsto apie 80proc. Europos biudžeto lėšų ir atlieka jų patikrinimus bei auditą. Visgi Europos Parlamentas ir Audito rūmai atlieka Bendrijos sąskaitų patikrinimus ir kontroliuoja, ar lėšos naudojamos efektyviai. Kasmet lapkričio pradžioje Audito rūmai pateikia ataskaitą, kurioje yra analizuojamos ankstesnių metų ataskaitos; be to Audito rūmai savo iniciatyva (arba Europos Parlamentui pareikalavus) pateikia vienkartines specialias atsakaitas apie konkrečius sektorius. Gali susidaryti įspūdis, kad Audito Rūmai dažnai randa piktnaudžiavimo Europos biudžetu įrodymų, tačiau iš Audito Rūmų ataskaitų galima spręsti, kad finansinio bendrijos biudžeto valdymo srityje dažniau pasitaiko klaidų arba trūkumų, o ne piktybiško sukčiavimo. Tačiau esama ir piktnaudžiavimo atvejų. Nuo piktnaudžiavimo ES biudžetas nukenčia ne mažiau nei nacionalinės išlaidų programos. Kartais yra kėsinamasi į žemės ūkio lėšas ir struktūrinius fondus, tačiau šiuo metu piktnaudžiavimas dažniausiai yra susijęs su importo mokesčiais už produktus, įvežamus iš kitų šalių 2.3.3 Biudžeto tvirtinimas Europos Komisija - Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucija visoms Europos Sąjungos veiklos sritims. Jos vaidmuo yra labai svarbus konkurencijos, žemės ūkio ar technologinių tyrimų ir plėtros srityse. “ Komisija atsakinga už Bendrijos biudžeto valdymą. Tai atliekama prižiūrint Audito Rūmams, nes sklandus finansinis valdymas yra galutinis šių dviejų institucijų tikslas. Atleisdamas komisiją nuo įsipareigojimų, susijusių su biudžeto vykdymu, Europos Parlamentas remiasi Audito Rūmų kasmet rengiama ataskaita.24 Kiekvieno Komisijos padalinio generalinis direktorius paprastai yra atsakingas už savo generalinio direktorato (GD) išteklių naudojimą. Jis yra paskirtas įgaliojimus suteikiantis pareigūnas. GD darbuotojai valdo ES programas ir veiklą atitinkamoje srityje kartu su savo kolegomis valstybėse narėse, o prireikus – kitomis trečiosiomis šalimis. Europos Taryba – 46 Europos demokratinių valstybių tarptautinė organizacija, seniausia Europos valstybes vienijanti organizacija. Jos tikslai yra ginti žmogaus teises, pliuralistinę demokratiją ir teisėtumą, taip pat ieškoti problemų ir kiti. Europos Tarybos Generalinis sekretorius “renkamas penkerių metų kadencijai, vadovauja Organizacijos veiklai bei kordinuoja ją. Sekretorius atsako už Europos Tarybos veiklos strateginį planavimą bei biudžeto vykdymą ir vadovauja kasdieniniam Organizacijos ir Sekretoriato darbui.25 Europos Parlamentas – tai didžiausias pasaulyje daugiatautis parlamentas. Parlamentas tvirtina Europos Komisijos vadovą, jis taip pat gali pareikšti nepasitikėjimą Europos Komisija. “Tarp pagrindinių funkcijų – Europos Sąjungos teisės aktų svarstymas ir priėmimas.26 Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra – tai politinis išorinės biudžeto vykdymo kontrolės aspektas. Galima sakyti, jog tai sprendimas, kuriuo Europos Parlamentas, vadovaudamasis Tarybos rekomendacija, „atleidžia“ Komisiją nuo biudžeto vykdymo užduoties ir taip užbaigia biudžeto įvykdymą. Biudžeto įvykdymo procedūra gali baigtis trejopai: biudžeto įvykdymo patvirtinimu, patvirtinimo atidėjimu arba atsisakymu patvirtinti biudžeto įvykdymą.27 Biudžeto projekto rengimo procedūra yra numatyta Europos Bendrijų steigimo sutartyje bei tarpinstituciniuose susitarimuose. Šis procesas trunka beveik metus ir susideda iš atskirų stadijų: 1. Kiekviena Europos Sąjungos institucija iki liepos 1d. sudaro savo išlaidų sąmatą, kuriame nurodo motyvuotus pasiūlymus dėl savo finansinių poreikių, ir pateikia jį Europos Komisijai. Europos Komisija konsoliduoja šias samatas ir parengia preliminarų biudžeto projektą. Šis projektas susideda iš pajamų bei išlaidų sąmatų, ir iki rugsėjo 1d. pateikia jį Europos Tarybai. Jeigu Europos Taryba ketina nukrypti nuo preliminaraus biudžeto projekto, ji konsultuojasi su Europos Komisija, o prireikus ir su kitomis institucijomis. Europos Taryba, sudariusi biudžeto projektą, perduoda jį Europos Parlamentui, bet ne vėliau kaip iki spalio 5 d. 2. Spalio mėnesį Europos Parlamente vyksta pirmasis svarstymas, kurio metu gali būti teikiamas pataisos ir pasiūlymai. Parlamentas, savo narių baldų dauguma, gali pakeisti biudžeto projektą ir siūlyti Tarybai biudžeto projekto pataisas. Jeigu Europos Parlamentui pateikus biudžeto projektą jis per 45 dienas jį patvirtina arba jeigu Parlamentas per šį laikotarpį nepateikia jokių pataisų ar pakeitimų, tuomet biudžetas tampa galutinai patvirtintas. Tačiau, jeigu Parlamentas per 45 dienas priėmė pakeitimus arba pasiūlė pataisas, tuomet biudžeto projektas kartu su pakeitimais perduodamas Europos Tarybai. 3. Gąžinus projektą Europos Tarybai, ji lapkričio mėnesį vėl svarsto projektą. Po šio svarstymo Europos Taryba nustato galutines privalomų išlaidų ribas. Taryba aptarusi biudžeto projektą su Europos Komisija gali kvalifikuota balsų dauguma pakeisti bet kokį Parlamento pakeitimą. Europos Taryba turi veikti laikydamasi šių nuostatų: ◦ jeigu dėl Parlamento siūlomos pataisos bendros institucijos išlaidos nepadidėja, nes didesnes išlaidas kompensuoja pataisos, susijusios su kitų išlaidų mažinimu, Europos Taryba siūlomą pataisą gali atmesti kvalifikuota balsų dauguma. Jeigu tokio sprendimo nėra – pataisa laikoma priimta. ◦ jeigu dėl Parlamento siūlomos pataisos bendros institucijos išlaidos padidėja, tuomet Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali priimti tą pataisą, o jeigu sprendimo priimti nėra, tai pataisa laikoma atmesta. ◦ jeigu pagal vieną iš dviejų pirmesnių pastraipų Taryba atmeta siūlomą pataisą, tai ji kvalifikuota balsų dauguma gali palikti biudžeto projekte nurodytą sumą arba nustatyti kitą. 4. Gruodžio mėnesį svarstant biudžeto projekto neprivalomąsias išlaidas Europos Parlamentas turi lemiamą balsą. Parlamentui ir Europos Tarybai apsvarsčius biudžeto projektą, galutinį biudžeto projektą tvirtina Parlamentas. jis gali projektą arba atmesti arba patvirtinti. Antrą kartą pateikus biudžeto projektą Europos Parlamentui, jis per 15 dienų sprendžia dėl Europos Tarybos pataisų. Jeigu per šį laikotarpį Parlamentas nesiima veiksmų, biudžetas laikomas galutinai priimtu. Biudžeto dokumentas įsigalioja tuomet kaip jį pasirašo Parlamento pirmininkas. Europos Parlamentas, visų narių balsų dauguma ir 2/3 balsavusių narių dauguma gali atmesti biudžeto projektą ir prašyti pateikti jam naują projektą. EB sutartyje numatyta, kad vykdant biudžetą reikia laikytis teisėtumo ir tvarkingumo bei patikimo finansų valdymo principų. Paprasčiau tariant, tai reiškia, kad turi būti griežtai laikomasi visų taisyklių ir nuostatų ir kad, siekiant ES tikslų, už pinigų valdymą atsakingi asmenys turi dėti visas pastangas ir kiekvieną eurą išleisti kuo tikslingiau. Sudarant sutartis reikia laikytis viešųjų pirkimų direktyvose išdėstytų taisyklių. Pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas yra užtikrinti, kad kuo daugiau tinkamų organizacijų būtų suteikta galimybė dalyvauti atvirame konkurse, kad joms būtų taikomos vienodos sąlygos ir kad jos nebūtų diskriminuojamos. Sudarant sutartis reikia laikytis Finansiniame reglamente išdėstytų taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti skaidrumo ir vienodų sąlygų taikymo principų laikymąsi. Jei Komisija vykdo biudžetą ne centralizuotai ir tiesiogiai per savo tarnybas, ji vis tiek privalo užtikrinti tinkamą kontrolę. Todėl tais atvejais, kai Komisija pagal vadinamąjį centralizuotą netiesioginį valdymą pasinaudoja eksternalizavimu, t. y. Perduoda biudžeto vykdymo užduotis agentūroms arba kitoms patvirtintoms įstaigoms, taikomos griežtos taisyklės. Pagal panašų principą biudžeto vykdymo užduotys perduodamos trečiosioms šalims (decentralizuotas valdymas) tik tuo atveju, jei Komisija yra įsitikinusi, kad susijusios šalys vykdys biudžetą pagal galiojančias taisykles ir laikydamosi patikimo finansų valdymo principų. Valstybės narės turi sukurti sąskaitų patikrinimo / finansinių klaidų ištaisymo mechanizmą, skirtą ištaisyti galimiems neatitikimams. Komisija skiria už biudžeto vykdymą atsakingą darbuotoją – paskirtą įgaliojimus suteikiantį pareigūną. Dažniausiai tai generalinis direktorius arba tarnybos vadovas. Paskirtas įgaliojimus suteikiantis pareigūnas yra atsakingas už savo GD arba tarnybos išteklių naudojimą ir jų apskaitą. Jis sukuria GD ar tarnybos veiklos vidaus kontrolės sistemas. Vidaus kontrolės sistemos yra pagrįstos tarptautinėmis normomis. Jo uždaviniai skiriasi nuo apskaitos pareigūno veiklos, kuris yra atsakingas už visą apskaitos sistemą ir patvirtina kiekviename GD naudojamas vietines sistemas, per kurias renkami apskaitos sistemų duomenys. Kaupimo principu pagrįsta apskaitos sistema, kuri pradėta naudoti 2005 m. sausio mėn., atitinka tarptautinius viešųjų paslaugų apskaitos standartus. Vidaus auditorius atlieka nepriklausomą auditą Komisijoje ir per Audito pažangos komitetą atsiskaito Kolegijai. Be to, kiekvienam GD padeda vidaus audito tarnyba. Vidaus auditoriai savo darbe vadovaujasi Vidaus audito instituto standartais.28 3.ES BIUDŽETO PROGNOZĖS Ateitis priklauso mums visiems, todėl mes ją turime tinkamai suplanuoti. Kad tinkamai apsaugotume dabartinį Europos Sąjungos piliečių gyvenimo būdą yra būtina galvoti ne tik apie projektus, kurie yra pradėti ir, kurie dar tik bus pradėti, bet ir apie tai, kaip jie bus finansuojami. Dėl šios priežasties yra sukurtas kasmetinis išlaidų planas (“ Financial Framework”). Šiam planui yra teikiami 3 prioritetai29: 1. integruoti vietinę rinką platesniems tikslams, mobilizuojant ekonomines, socialines ir aplinkosaugos strategijas. 2. teikti daugiau svarbos naujiems Europos pilietybės principams, užbaigiant laisvės teisingumo, apsaugos, pagrindinių viešųjų paslaugų ir prekių pasiekimo sferas. 3. plėtoti Europos vaidmenį, kaip visuotinio veikėjo įkvėpto savo pagrindinėmis vertybėmis, įtraukiant jos regionines atsakomybes, įgalinant nuolatinį vystymąsi Šis planas garantuoja pakankamus išteklius finansuojant ilgalaikius Europos Sąjungos veiksmus. 2 pav. Numatomi ES biudžeto išlaidų pokyčiai 2006/2013 m., % 2006 m. gegužės 3 d. Komisija patvirtino 2007 m. preliminarų biudžeto projektą (PBP) – tai yra pirmasis biudžeto sudarymo procedūros etapas. Galutinį biudžetą turi patvirtinti Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba. Tai yra pirmasis biudžetas, sudarytas pagal naująją daugiametę finansinę struktūrą, pagal kurią 2007–2013 m. bus tvarkomi ES finansai. Komisija 2007 m. ES išlaidoms pasiūlė skirti 126,8 mlrd. eurų sumą, t. y. 4,6 % didesnius įsipareigojimų asignavimus, palyginti su 2006 m. Mokėjimų asignavimai taip pat padidės 3,9 % iki 116,4 mlrd. eurų. Preliminariame biudžeto projekte numatyti įsipareigojimų asignavimai sudaro 1,08 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), o mokėjimų asignavimai – 0,99 % BNP. Pasiūlyme numatoma 11,5 % padidinti ES finansavimą su konkurencingumu susijusiems tikslams, o ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo sanglaudos skatinimo tikslams – beveik 15 %. Daugiau kaip 54 mlrd. eurų ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti. Iš visų įsipareigojimų asignavimams numatytų 126,8 mlrd. eurų 54,3 mlrd. eurų bus išleista konkurencingumo ir ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo sanglaudos politikai (1 naujoji finansinės struktūros išlaidų kategorija). Ši suma 6,8 mlrd. eurų didesnė už 2006 m. sumą, siekusią 47,5 mlrd. eurų. Šis padidėjimas turi strateginę reikšmę, kadangi į 1 išlaidų kategoriją įtrauktos pagrindinės programos, tarp jų ir Konkurencingumo ir naujovių programa (palyginti su 2006 m., finansavimas išaugo 53 %), Transeuropinių tinklų programa (+ 18 %) bei mokymosi visą gyvenimą programa (+ 30 %), taip pat naujos kartos Sanglaudos politikos programos, kuriose 2007 m. pirmą kartą visateisiškai dalyvaus 2004 m. į ES įstojusios šalys. Gamtos išteklių apsaugai ir valdymui (2 išlaidų kategorija) siūloma numatyti 57,2 mlrd. eurų išlaidų, t. y. vos 1,2 % daugiau nei 2006 m. 2 išlaidų kategoriją sudaro tiesioginiai mokėjimai ir su rinka susijusios išlaidos, kurioms skiriama 43,7 mlrd. suma mažai pakito (0,8 % didesnė nei 2006 m.). Išlaidos kaimo plėtrai, palyginti su 2006 m., padidės 3 % iki 12,4 mlrd. eurų. Išlaidoms pilietybei, laisvei, saugumui ir teisingumui (3 išlaidų kategorija) planuojama iš viso skirti 1 174 mln. eurų. Tai yra 1,2 % didesnė suma, palyginti su 2006 m.; gerokai didesnis finansavimas bus skiriamas Pagrindinių teisių ir teisingumo bei Saugumo ir laisvių apsaugos programų veiksmams. 30 3 pav. 2007 m. biudžeto pasiūlymas pagal išlaidų kategorijas (įsipareigojimų asignavimai31 ES investuos 6,7 mlrd. eurų į išorės santykių veiksmus (4 išlaidų kategorija), kuriems priklauso naujos kartos programos, tokios kaip Europos kaimynystės ir partnerystės, vystymąsi remiančio bendradarbiavimo ir ekonominio bendradarbiavimo programos bei Stabilumo priemonė – nauja priemonė, skirta krizėms bei nestabilumo trečiosiose šalyse ir tarpvalstybiniams uždaviniams, įskaitant branduolinį saugumą ir ginklų neplatinimą, kovą su nelegalia prekyba, organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, spręsti. 7 mlrd. eurų (5,5 % biudžeto – tokia pati dalis kaip ir 2006 m.) yra numatyta administracinėms išlaidoms (5 išlaidų kategorija), įskaitant naujų darbo vietų, reikalingų įvykusiai ir būsimai ES plėtrai, kūrimą. IŠVADOS • ES, kaip ir kiekviena valstybė turi savo biudžetą. • Europos Sąjungos biudžetas yra dokumentas, kuris kiekvienais metais patvirtina visų Bendrijos veiklų ir operacijų finansavimą. Jis paskirsto lėšas pagal tuometinę politiką ir teikiamus prioritetus. • Pagrindinis skirtumas nuo paprastos valstybės yra tas, kad ES biudžetas turi skirtingus pajamų šaltinius, kuriuos sudaro atskirų valstybių narių įnašai. • Europos Sąjungos biudžeto projektą rengia trys institucijos: Europos Komisija, Europos Taryba ir Europos Parlamentas • Finansinė sistema yra tik vienas, tačiau labai svarbus, Sąjungos bendrosios sąrangos bruožas ir priemonė, leidžianti įvertinti integracijos srityje padarytą pažangą. Todėl Sąjungos biudžetas ir finansai yra glaudžiai susiję su jos politine bei institucine plėtote ir yra integracijos pažangos variklis. • Dabartinė biudžeto struktūra ir išlaidų pasiskirstymas aiškiai rodo, kad ateityje bus labai sunku finansuoti Sąjungos plėtrą, ypač ekonominės ir pinigų sąjungos bei politinės sąjungos linkme, remiantis tik dabartine nuosavų lėšų sistema ir finansavimo apimtimis. Platesnė integracija pareikalaus didesnės autonomijos finansų srityje, kitaip sakant, naujų įplaukų šaltinių, kurie praturtintų Sąjungos nuosavas lėšas. Akivaizdu, kad reikės pakeisti Sąjungos biudžeto struktūrą taip, kad joje nevyrautų žemės ūkio politika, o daugiau lėšų būtų skirta kūrybinių veiklų politikai. • Jau dabar akivaizdu, kad, jei Europos Sąjunga ketina plėstis ateityje ir didinti dabartinį valstybių narių skaičių, būtina radikaliai peržiūrėti finansų sistemą. Tikėtina, kad šios reformos politiškai bus sunkios, o visų norinčių į ES įstoti valstybių priėmimas parodys dar didesnę biudžeto reformų būtinybę. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Europa nuo A iki Z. Europos integracijos vadovas. Vilnius : Gironda, 1999 2. Potter B. H., Diamond J., 1999. Guidelines for Public Expenditure Management. IMF, 69 p. 3. Likierman A., 2000. Changes to Managerial Decision–Taking in UK Central Government // 4. Management Accounting Research, Vol. 11, No 2, p. 253-261. 5. Henry N., 2001. Public Administration and Public Affairs. New Jersey: Prentice Hall, 454 p 6. Biudžeto formavimas. [žiūrėta 2007 02 10] Prieiga per Internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!