Mokestis – valstybės nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti fizinis ar juridinis asmuo nuo savo veiklos rezultatų arba atliktų ar tik norimų atlikti veiksmų.
Progresiniai mokesčiai – mokesčiai, kurie didėjant pajamoms, gaunant didesnį pelną, turint ar įsigyjant vertingesnį turtą didėja. Vienas iš tokių pavyzdžių yra pajamų mokestis. Jis mokamas nuo algos. Nuo nustatyto minimumo šis mokestis visai neatskaitomas, o nuo sumos, viršijančios minimumą, imamas nustatytu tarifu.
Regresiniai mokesčiai – mokesčiai, kurie didėjant pajamoms, gaunant didesnį pelną, turint ar įgyjant vertingesnį turtą mažėja. Taip buvo apmokestinama žemė žlugus feodaliniams – baudžiaviniams santykiams. Šiuo metu Lietuvoje tokių mokesčių nėra.
Proporciniai mokesčiai – mokesčiai, imami proporcingai nuo gaunamų pajamų, pelno, turimo ar įgyjamo turto, nepriklausomai nuo jo vertės. Tokie mokesčiai yra atskaitymai SoDrai, pajamų mokestis, mokamas darbdavio nuo darbuotojo algos, žemės mokestis nuo jos vertės ir pan.
Mokesčių atsiradimą galima sieti su pirmykštės bendruomeninės santvarkos genties vado nurodymais savo gentainiams atlikti vienus ar kitus darbus.
Prasidėjus formuotis feodaliniams – baudžiaviniams santykiams mokesčių vaidmuo ypač išryškėjo. Vos tik gentyse atsirado kaupiamas turtas, atsirado ir mokesčiai. Nuo genties prie genties keliaudavo grupė žmonių (armija) arba tik karu besiverčianti kita gentis, kurią gentis turėdavo išlaikyti. Už tai jie įsipareigodavo gentis saugoti nuo kitų mokesčių reikalautojų. Vis didėjant dirbamos žemės reikšmei, visa žemė pradėjo priklausyti kariuomenės vadams – feodalams ir kareiviams. Feodalai žemę palikdavo savo vaikams kartu su titulais ir pareigomis. Laikui bėgant kareiviai pradėjo prarasti nuosavybę į žemę. Japonijoje kareiviai (samurajai) nuosavybę į žemę išlaikė iki pat feodalinių – baudžiavinių santykių pabaigos. Feodalai savo žemę nuomodavo valstiečiams. Valstiečiai už tam tikrą atlygį galėjo dirbti išsinuomotą žemę ir papildomai dar atidirbti feodalo žemėje (eiti lažą). Kartais valstiečiai atsisakydavo dirbti žemes ir eidavo gyventi į miestus, todėl feodalai, norėdami kelti mokesčius ir išlaikyti valstiečius, įvesdavo baudžiavą. Baudžiavos laikais valstietis tik pabėgęs galėdavo apsigyventi mieste.
Kuriantis ir augant miestams, vis svarbesnę vietą užimdavo pinigai kaip...
Šį darbą sudaro 2156 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!