Užsienio prekybos politikos tarifinių priemonių sistema

LITERATŪROS SĄRAŠAS ……………………………………………………….17
ĮVADAS
Lietuvos užsienio prekyba reglamentuojama tarptautiniais susitarimais, sutartimis, konvencijomis, protokolais bei chartijomis, prie kurių ji prisidėjusi, taip pat Lietuvos įstatymais, Lietuvos Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais.
Kalbant apie šalies užsienio prekybos tarifinį ir netarifinį reguliavimą, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į pagrindinius ūkio socialinės ir ekonominės raidos rodiklius – indikatorius bei struktūrinius pokyčius, kurių kitimo tendencijos praeityje bei projektai ateičiai byloja apie teigiamus poslinkius Lietuvos ekonomikoje.
Šiuo metu užsienio prekyboje daugeliui prekių (vaistams, medicinos technikai, vaikų mitybos produktams, kuro-energetiniams ištekliams, energiją ir šilumą taupančioms medžiagoms, beveik visoms mašinoms, įrengimjams ir žaliavoms, negaminamoms Lietuvoje, bet reikalingoms jos pramonei) importo muito tarifai nenustatyti.
Importo muitai nustatyti daugiausia toms prekėms, kurios gaminamos Lietuvoje bei kurių importas gali padaryti neigiamą poveikį Lietuvos ūkiui.
Lietuvje eksporto muitai nustatyti toms prekėms, kurių neribojamas išvežimas galėtų sužlugdyti įmones, naudojančias tas prekes kaip žaliavą, arba galėtų padaryti žalą gamtai. Kai kurias pavojingas žmogaus gyvybei prekes, kultūros ir meno vertybes, gamtos gėrybes galima išvežti iš Lietuvos ir įvežti į Lietuvą tik gavus atitinkamos ministerijos ar valstybės institucijos leidimą. Skirtingi muitų tarifai importuojamoms prekėms nustatyti priklausomai nuo valstybių, iš kurių jos importuojamos, statuso. Preferensiniai importo muitai taikomi importuojamoms prekėms, pagamintoms valstybėse ar jų grupėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi laisvosios prekybos sutartis. Tokių valstybių šiuo metu yra dvidešimt šešios. Tai 15 Europos Sąjungos valstybių, 4 Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės ir kitos.
II. LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBA
II.1. Muitai ir jų rūšys Lietuvoje
Kiekviena valstybė, atsižvelgdama į ūkio būklę, kitas aplinkybes, tam tikrą laikotarpį vykdo skirtingą užsienio prekybos politiką. Beveik visas užsienio prekybos formas galima suskirstyti į dvi kryptis: laisvoji prekyba ir protekcionizmas. Laisvoji politika remiasi muito mažinimo politika, o protekcionizmas, atvirkščiai, - siekia muitais apsaugoti vidaus rinką nuo užsienio konkurencijos.
Pagrindiniai protekcionizmo tikslai – ekonominėmis priemonėmis padaryti šal;ies ūkį kuo masžiau priklausomą nuo tarptautinio ūkio, išugdyti ir ginti naujas besivystančias vidaus ūkio šakas.
Eksportas atsiranda tada, kai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!