Lietuvos užsienio prekybos politikos analizė

ĮVADAS Lietuvos ekonomikos raidos tendencijos neatskiriamos nuo pasaulio ekonomikos raidos tendencijų. Šiandien Lietuvai, tapusiai globalios ekonomikos dalimi (įstojus į Europos Sąjungą), tiesiogią įtaką daro pasaulio ir Europos ekonomikos pokyčiai - Lietuvoje keičiasi tiek vidaus, tiek išorės rinkos sąlygos. Naujų griežtesnių standartų atsiradimas, muitų naikinimas ir kiti veiksniai sąlygoja įmonių veiklos galimybes šalyje bei prekiaujant su užsienio šalimis. Šių sąlygų tendencijų kitimas šiai dienai yra ypač aktualus. Užsienio prekybos struktūros pasikeitimai (užsienio prekybos perorientavimas iš buvusios SSRS į Vakarų šalis) liberalizavus išorės ekonominius ryšius buvo susiję ne tik su pardavimų geografija, t.y. su prekybos partnerių kaita, bet ir su gaminių struktūros pokyčiais. Lietuvos užsienio prekybos režimo spartus liberalizavimas atliko svarbų vaidmenį sukuriant sąlygas rinkos ekonomikai ir šalies ekonomikos plėtrai. Kaip pažymi kai kurie užsienio analitikai, „liberalus Lietuvos prekybos režimas buvo esminis ekonominio šalies atsigavimo veiksnys<...>“. Kaip jau minėta anksčiau, tikėtina, kad sisteminiai pokyčiai šalyje buvo pagrindinis veiksnys įgyvendinant liberalų užsienio prekybos režimą ir atveriant Lietuvos ekonomiką. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva perėmė visus Europos Sąjungos sutartinius santykius su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis. Tokiu būdu, užsienio prekybos režimo nustatymas yra deleguotas Europos Sąjungos Tarybai bei Europos Komisijai ir Lietuvos Respublika įsijungė į bendrąją Europos Sąjungos prekybos politikos erdvę, kur visa užsienio prekyba yra reglamentuojama vieningai. Europos Sąjungos plėtra atvėrė didžiules galimybes Lietuvos verslui – Lietuva įsiliejo į bendrąją rinka, turinčią daugiau kaip 450 milijonų vartotojų. Lietuva ne tik tapo bendrosios rinkos nare - ji taip pat dalyvauja ES išorinės ekonominės politikos formavime. Svarbi užduotis mūsų ūkiui yra ne tik atlaikyti išaugusią konkurenciją, bet ir pasinaudoti gerokai didesnės  vidaus rinkos pranašumais bei didesniu kitų rinkų atvirumu, siekiant spartaus ekonomikos augimo. Darbo tikslas: • išnagrinėti Lietuvos užsienio prekybos sąlygas; • išnagrinėti eksporto bei importo rodiklius; • išnagrinėti prekybos partnerius. Tyrimo uždaviniai: • apžvelgti Lietuvos užsienio prekybos politikos raidą; • susipažinti su prekybos teisine baze; • apžvelgti Lietuvos prekybos eksporto ir importo rodiklius bei tendencijas. Tyrimo objektas: • Lietuvos užsienio prekybos kaita. Tyrimo metodai: • Darbe atlikti tyrimai yra žvalgomojo pobūdžio. Darbe naudojami lyginamoji ir statistinių duomenų analizė, grafinio modeliavimo metodai, ekspertų nuomonių palyginamoji analizė. Naudota literatūra: • Šio darbo rašymui buvo naudojami straipsniai iš laikraščių, knygos bei internetiniai puslapiai. Šią literatūra stengiausi rinktis pagal patikimumą ir tikslumą, pvz. laikraščių straipsniuose buvo rašoma analitikų nuomonės apie šalies prekybos raida, internetiniuose duomenis pateikia vyriausybė savo oficialiuose tinklalapiuose. 1. Užsienio prekybos politikos raida 1.1 Lietuvos užsienio prekybos rinkos pasikeitimas Lietuvoje, kaip ir kitose Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalyse, užsienio prekybos liberalizavimas buvo svarbi perėjimo į rinkos ekonomiką proceso dalis. Jis buvo susijęs su kainų liberalizavimu ir lūkesčiais, kad importuojamų prekių konkurencija darys įtaką kainų šalies viduje mažėjimui, tarptautiniu darbo pasidalijimu grindžiamai specializacijai ir technologinio gamybos lygio didėjimui, efektyvumo ir gerovės kilimui, o vartotojams ir gamintojams užtikrins didesnį prekių pasirinkimą. Užsienio prekybos perorientavimas iš buvusios SSRS į Vakarų šalis ir jos reintegracija į pasaulio ekonomiką ne tik sudarė esminį šalies perėjimo į rinkos ekonomiką elementą, bet ir buvo siejama su Lietuvai svarbiais politiniais ir saugumo aspektais [3, p. 349]. Iki ekonominių reformų pradžios Lietuvos užsienio prekybą vykdė valstybinės įstaigos, ji buvo griežtai reguliuojama kvotomis ir licencijomis. Dėl to reikėjo iš naujo kurti visą užsienio prekybos sistemą. Kadangi „centrinis planavimas pats savaime buvo pagrindinis netarifinis prekybą slopinantis barjeras, tai jo panaikinimas buvo didelis žingsnis atviros ekonomikos link“. Dėl šio sisteminio pasikeitimo po keleto metų užsienio prekyba buvo liberalizuota ir prasidėjo prekybos srautų persiorientavimas, atspindintis šalies santykinius pranašumus. Lietuvos užsienio prekybos politika buvo liberalizuojama įgyvendinant tiek vienašales, tiek ir sutartines priemones. 1993 m. priimtas naujas prekybos įstatymas ir panaikinti dar likę kiekybiniai eksporto apribojimai. Ribotam laikui buvo palikti eksporto muitai kai kuriems vietiniams žaliavų produktams (kailiams ir medienai). Importo srityje buvo nustatyti beveik vienodi ir santykinai nedideli muitai. Buvo panaikinti specifiniai 10 procentų dydžio muito mokesčiai už importą tvirta valiuta ir statistinės prekybos rinkliavos, kurios buvo nustatytos informacijai apie prekybos srautus registruoti. Kartu pamažu buvo šalinami mokėjimų apribojimai. Daugelio netarifinių prekybos barjerų pašalinimas ir santykinai nedideli importo muitai prisidėjo prie spartaus užsienio prekybos apimties didėjimo. Narystė PPO 1(iki 1995 m. – BSTP) buvo svarbus prekybos politikos reformų ir ekonomikos atvėrimo elementas. Kitaip negu kai kurios VRE šalys, Lietuva ir kitos dvi Baltijos šalys nebuvo BSTP narės. Todėl joms teko derėtis dėl prisijungimo prie šios daugiašalės prekybos sutarties, kuri XX a. antroje pusėje tapo tarptautinės prekybos pagrindu. 1992 m. rugsėjo mėn. Lietuvai buvo suteiktas BSTP stebėtojos statusas, kuris 1995 m. pakeistas PPO stebėtojos statusu. Stojimo derybos prasidėjo 1994 m., o 1994 m. spalio mėn. Lietuva pateikė memorandumą dėl užsienio prekybos politikos režimo. 1995 m. PPO sudarė darbo grupę, kuri pirmąjį susitikimą su Lietuvos delegacija surengė 1995 m. antroje pusėje. Nuo tada stojimo derybos vyko lygiagrečiai dviem lygiais – daugiašaliu ir dvišaliu, derantis su atskiromis PPO šalimis (dažniausiai viena iš dešimties PPO narių). Stojimas į PPO suteikė naudos šalies ekonomikai, paskatindamas Lietuvos institucijas panaikinti priemones, ribojančias prekybą ir diskriminuojančias iš užsienio įvežamus produktus. Buvo panaikintos minimalios importo kainos, suvienodinti žyminiai mokesčiai už licencijas importuoti ir užsiiminėti didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bei naftos produktais, panaikintas abipusiškumo principas teikiant kai kurias, pavyzdžiui, draudimo paslaugas, panaikintos vietos įmonėms teiktos lengvatos atleidžiant jas nuo akcizo mokesčio. Pradėjus taikyti nediskriminavimo principą Lietuvoje, pradėta stabilizuoti ekonominę aplinką ir padidintas ekonominės politikos skaidrumas [5]. Apžvelgus Lietuvos užsienio prekybos raidą galime teigti, kad užsienio prekybos perorientavimas iš buvusios planinės ekonomikos į Vakarų šalis ir jos reintegracija į pasaulio ekonomiką ne tik sudarė esminį šalies perėjimo į rinkos ekonomiką elementą, bet ir buvo siejama su Lietuvai svarbiais politiniais ir saugumo aspektais. Dėl to reikėjo iš naujo kurti visą užsienio prekybos sistemą, kuri buvo liberalizuota ir prasidėjo prekybos srautų persiorientavimas, atspindintis šalies santykinius pranašumus. 1.2 Teisinės bazės tobulinimas Lietuvos integracija į ES. ES diplomatinių santykių su Lietuva pradžia laikoma 1991 m. rugpjūčio 27 d., kai ES pripažino Baltijos šalių nepriklausomybę. Netrukus Baltijos šalys buvo įtrauktos į PHARE programą, o maždaug po pusmečio ES pasirašė su jomis dvišales prekybos ir bendradarbiavimo sutartis (žr. Lent. 1). Lentelė 1 Sutartis Pasirašyta Įsigaliojo Pagrindinės nuostatos Prekybos ir bendradarbiavimo sutartis 1992 05 11 1993 02 01 Didžiausio palankumo statusas prekyboje, nediskriminavimas; ES bendrosios preferencijų sistemos taikymas Lietuvai; ekonominis bendradarbiavimas kai kuriose srityse. Sutartis dėl laisvosios prekybos ir su ja susijusių reikalų (Laisvosios prekybos sutartis) 1994 07 18 1995 01 01 Prekybos liberalizavimas remiantis BSTP principais; laisva prekyba pramoninėmis prekėmis (KN 25-97); Lietuvai suteiktas 6 metų pereinamasis laikotarpis laipsniškam importo iš ES liberalizavimui; standartinės apsaugos nuostatos; Jungtinis komitetas prižiūrėti, kaip įgyvendinama sutartis. Asociacijos (Europos) sutartis 1995 06 12 1998 02 01 Pripažintas Lietuvos siekis tapti ES nare; įtrauktos laisvosios prekybos sutarties nuostatos; politinis dialogas; ekonominis bendradarbiavimas tokiose srityse kaip konkurencijos politika (ES taisyklių įgyvendinimas), paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimas, laisvė steigti įmones, intelektinės nuosavybės teisių apsauga, vartotojų apsauga, įstatymų derinimas, bendradarbiavimas kitose srityse, tokiose kaip pramonės politika, mokslas ir technologija, energetika, aplinkos apsauga ir t. t.; Asociacijos taryba ir Asociacijos komitetas. Pagrindinės Lietuvos ir ES dvišalės prekybos sutartys Šaltinis: Vilpišauskas R. Lietuvos užsienio prekybos politika ir jos raida: veiksnių analizė [5] Trišalės Baltijos šalių prekybos sutartys. Trišalės Baltijos laisvosios prekybos erdvės idėja buvo svarstoma nuo pat nepriklausomos užsienio politikos vykdymo pradžios. Kaip ir daugelį kitų siūlymų dėl Baltijos šalių ekonominio bendradarbiavimo, šią koncepciją, grindžiamą nuorodomis į Beniliukso šalis ir kitus regioninio bendradarbiavimo pavyzdžius, ne kartą kėlė trijų valstybių politikai ir ekspertai, tačiau ilgą laiką nepavyko sutarti dėl jos turinio, formos ir įgyvendinimo. Trišalės prekybą tarp Baltijos šalių liberalizuojančios sutartys buvo tiesioginis ES politikos rezultatas [10]. ES suteikė konkretų turinį trišalėms sutartims, išspręsdama Baltijos šalių bendradarbiavimo kolektyvinio veiksmo problemą, ir sustiprino paskatas plėtoti trišalį bendradarbiavimą, susiedama jį su Baltijos šalių integracijos į ES raida. Laisvosios prekybos erdvės idėja susilaukė didelės politinės paramos per Baltijos šalių vadovų susitikimus 1993 m. rugpjūčio mėn., t. y. po to, kai ES aiškiai pritarė Baltijos šalių laisvosios prekybos sutarties idėjai. 1993 m. rugsėjo mėn. Taline Laisvosios prekybos sutarties projektui pritarė visų trijų šalių ministrai pirmininkai, o 1993 m. rugsėjo 13 d. pasirašė „svarbiausią iš visų kada nors tarp Baltijos šalių pasirašytų sutarčių“ – trišalę Baltijos šalių laisvosios prekybos sutartį [4, p. 39] Kadangi ES šalys yra PPO narės, todėl jos turi laikytis bendrų PPO nuostatų. Tikslu užtikrinti vienodus reikalavimus ir unifikuoti atskirų šalių elgseną pasaulinėse rinkose Europos Parlamentas bei Europos Komisija, po atitinkamų derybų ir svarstymų parengia Direktyvas bei Reglamentus, o išaiškinusi galimus šių principų pažeidimus šalims pažeidėjoms taiko sankcijas. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva įsijungė į Europos Sąjungos bendrąją užsienio prekybos politikos erdvę bei perėmė visus Europos Sąjungos sutartinius santykius su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis, taip pat ES taikomus prekybos instrumentus trečiosioms valstybėms. Pasikeitęs prekybos režimas reiškia, kad  prekyboje su trečiosiomis šalimis Lietuva taiko vieningus su kitomis ES valstybėmis muitų tarifus bei  prekybos instrumentus. Lietuvoje pagaminti produktai taip pat turi Europos Sąjungos kilmę ir trečiosios šalys lietuviškoms prekėms taiko tokius pačius muitų tarifus, kaip ir kitoms ES valstybėms. Lietuvai perėmus ES prekybos režimą, santykiai su trečiosiomis šalis yra reguliuojami  atsižvelgiant į ES bendrosios prekybos politikos priemones – prekybos liberalizavimą daugiašaliu mastu (naujas PPO derybų raundas), regioniniu (dvišalės ir regioninės preferencinės prekybos sutartys) bei vienašaliu pagrindu (ES bendroji preferencijų sistema). Ūkio ministerija 2002 m. liberalizuojant strateginių prekių importo, tranzito ir eksporto kontrolės tvarką, Lietuvos eksporto kontrolės teisinę bazę harmonizavo su Europos Sąjungos teisine baze. Tuo tikslu buvo parengtas ir 2002 m. liepos 5 d. priimtas Strateginių prekių eksporto, importo ir tranzito kontrolės įstatymas, taip pat parengtas ir Vyriausybei pateiktas šiam įstatymui įgyvendinti būtinas Vyriausybės nutarimo „Dėl strateginių prekių eksporto, importo ir tranzito licencijavimo tvarkos patvirtinimo“ projektas. Tačiau šis įstatymas buvo pakeistas 2004 m. balandžio 29 d. Rinkos apsaugos priežiūros mechanizmo tobulinimo tikslais nuo 2002 m. balandžio 1 d. už Antidempingo įstatymo įgyvendinimą atsakingąja institucija paskiriama Ūkio ministerija. Tokiu būdu vietinių gamintojų bei rinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų, t.y. protekcinių (apsaugos) priemonių, kompensacinių muitų ir antidempingo, įgyvendinimo priežiūra sutelkta vienoje institucijoje. Tai sudarė prielaidas efektyviau taikyti vietinės rinkos apsaugos priežiūros mechanizmą. Šis įstatymas neteko galios Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 20 d. įstatymu nr. IX-2146. Jungtinėms Amerikos Valstijoms inicijavus peržiūrą dėl Lietuvos ne rinkos ekonomikos šalies statuso panaikinimo Ūkio ministerija iš atitinkamų Lietuvos institucijų (pagal jų kompetenciją) surinko ir susistemino medžiagą bei argumentus pagal JAV tarifų įstatyme nurodytus kriterijus, tuo buvo siekiama įrodyti rinkos ekonomikos egzistavimą Lietuvoje. Rinkos ekonomikos šalies statuso Lietuvai pripažinimas buvo labai aktualus mūsų gamintojams, eksportuojantiems produkciją į JAV, nes jei šios šalies institucijos inicijuos Lietuvoje pagamintos produkcijos antidempingo2 ir antisubsidinius tyrimus, visų pirma turės būti analizuojamos faktiškos Lietuvos gamintojų prekių pardavimo kainos ir kiti rodikliai. Užsienio valstybėms inicijavus analogiškus rinkos apsaugos tyrimus dėl prekių importo iš Lietuvos Respublikos buvo renkami ir analizuojami su tyrimais susiję statistiniai duomenys, rengiami argumentai vietinių gamintojų interesų gynybai. Lietuvos gamintojams pateikus pagrįstus prašymus, Ūkio ministerija, siekdama apsaugoti vietinius gamintojus nuo nesąžiningos užsienio gamintojų sparčiai didėjančios konkurencijos, atliko tyrimus taip pat taikomų priemonių peržiūras, analizavo atitinkamų prekių importo į LR muitų teritoriją tendencijas bei atliko priimtų eksportuotojų įsipareigojimų laikymosi priežiūrą [9]. 1.3 Muitų suspendavimas ir kvotų suteikimas Priėmus 2003 m. lapkričio mėn. 25 d. LR Vyriausybės nutarimą Nr. 1453 “Dėl pasirengimo taikyti ES kvotas ir muitų suspendavimą” Užsienio reikalų ministerija pradėjo dalyvauti Europos Komisijos Ekonominių tarifų klausimų darbo grupės veikloje. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, Lietuvos ūkio subjektų prašymai žemės ūkio ir maisto prekėms teikiami Žemės ūkio ministerijai, o pramonės prekėms - Ūkio ministerijai. Vykdant Europos Komisijos (EK) komunikato dėl autonominio tarifų sustabdymo ir kvotų (98/C 128/02) nuostatas, 2005 metais vykusiuose EK atitinkamo komiteto darbo grupės posėdžiuose buvo svarstomi tarp kitų ir Lietuvos pateikti trys prašymai suspenduoti bendruosius importo muitus kai kurioms prekėms. Vienas iš šių prašymų buvo patenkintas, ir Tarybos Reglamentu Nr. 300/206 nuo 2006 m. sausio 1 dienos adhesyvo dervos importui pradėtas taikyti muito suspendavimas. Tuo pačiu reglamentu buvo nustatyta, kad nuo šiol muito suspendavimas taip pat bus nustatomas trijų metų laikotarpiui, o ne neterminuotam laikui, kaip tai būdavo iki tol. Vadovaujantis ES teisės aktais, tam tikrų tekstilės, plieno gaminių, Kinijos kilmės avalynės importui į Europos Sąjungą Ūkio ministerija išdavinėjo importo licencijos ir priežiūros dokumentus bei išankstinius leidimus laikinam tekstilės gaminių išvežimui perdirbti. Šie importo dokumentai galioja visoje Europos Sąjungoje, nepriklausomai kurioje ES valstybėje narėje forminamas importas. 1.4 Strateginių prekių eksporto kontrolė Siekiant užtikrinti 2000 m. birželio 22 Europos Tarybos Reglamento (EB) 1334/2000, nustatančio Bendrijos dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės režimo nuostatų taikymą Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, buvo parengtas ir 2004 m. balandžio 29 d. LR Seimo priimtas Lietuvos Respublikos Strateginių prekių3 eksporto, importo ir tranzito kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-2198. Naujai priimtas Lietuvos Respublikos Strateginių prekių kontrolės įstatymas papildytas nuostata, kad dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės taikymą nustato Europos Sąjungos Tarybos Reglamentas 1334/2000. Įstatyme reglamentuojamos karinės įrangos eksporto, importo, tranzito bei veiklos, kuri gali prisidėti prie masinio naikinimo ginklų ir įprastinės ginkluotės platinimo, kontrolės sąlygos. Įstatymas numato, kad licencija neišduodama, jei tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, tarptautinėms sankcijoms, įgyvendinamoms pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą (2004 m. balandžio 22 d. Nr. IX-2160), Europos Sąjungos elgesio kodekso dėl ginklų eksporto kriterijams, tarptautiniams neplatinimo režimams, Lietuvos Respublikos užsienio politikos ir valstybės saugumo interesams. Dėl licencijų išdavimo ar neišdavimo strateginių prekių eksportui, importui ir tranzitui kiekvienu atskiru atveju sprendžia tarpžinybinė Komisija strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto licencijų bei importo sertifikatų išdavimo klausimams spręsti. Matome, kad tam, kad būtų užtikrintas vieningos užsienio prekybos politikos įgyvendinimas, Lietuva nutraukė visas iki narystės Europos Sąjungoje sudarytas laisvosios prekybos sutartis. Pasikeitęs prekybos režimas reiškia, kad nuo šiol Lietuva taiko muitų tarifus, kiekybinius ir kitokius apribojimus trečiosioms valstybėms, kokius taiko Europos Sąjunga. Lietuvoje pagaminti produktai nuo šiol įgyja Europos Sąjungos kilmę ir trečiosios šalys taiko jiems tokius pat muitų tarifus, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagamintiems produktams. 2. LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBOS KAITA 2.1 Lietuvos eksportas ir importas ir balansas (prieš ir po įstojimo į ES) Remiantis Statistikos departamento duomenimis, prieš įstojant Lietuvai į ES, 2003 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2000 m. rugsėjo mėn., bendras Lietuvos eksportas padidėjo 48 procentais, bendras Lietuvos importas – 45 procentais [11]. Po Lietuvos įstojimo į ES, 2004 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2007 m. rugsėjo mėn., bendras eksportas padidėjo 52,2 procento, bendras Lietuvos importas - 71,9 procento, o balansas išaugo net iki 158,8 procento. Tokį neigiamo užsienio prekybos balanso išaugi­mą lėmė tai, kad prekių importo augimas 71,9 proc. iki 5134,3 mln. Lt buvo spartesnis nei eks­porto ūgtelėjimas 52,2 proc. iki 2986,1 mln. Lt (žr. 1 pav.). Negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato4 ataskaitų duomenimis, 2007 m. sausio – rugsėjo mėn. eksportuota 32,2 mlrd. litų vertės prekių, importuota prekių, kurių vertė 45 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 12,8 mlrd. litų ir buvo 29,1 procento didesnis nei 2006 m. tuo pačiu laikotarpiu. pav. 1 Lietuvos eksportas, importas ir balansas 2000 m. rugsėjo mėn. - 2007 m. rugsėjo mėn. Šaltinis: Statistikos departamentas 2006 m. Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį pusmetį daugiausia sulėtėjo dėl laikino pobūdžio veiksnių: naftos perdirbimo veiklos sutrikimo, prastų žemės ūkio veiklos rezultatų ir lėtesnio energetikos sektoriaus augimo. Be šių vienkartinių veiksnių įtakos, ūkio plėtra buvo gana subalansuota ekonominių veiklų aktyvumo atžvilgiu, ją palaikė daugelio ūkio sektorių augimas. Lietuvos geografinė padėtis ir ES narės statusas yra itin palankus logistikos paslaugų teikimui bei prekių gamybai, importuojančiai žaliavas iš Rytų, o produkciją tiekiančiai Vakarų rinkoms. Sparčiai gausėjančios žaliavų eksporto pajamos Rusijoje skatina šios šalies investuotojus dalį perteklinių lėšų nukreipti į mažesnės rizikos šalis, nemažas dėmesys skiriamas ir Lietuvai. Pasinaudoti šia palankia aplinkybe mūsų šaliai trukdo perdėtai įtarus požiūris į rusiškos kilmės kapitalo atėjimą, siejant tai su politinės rizikos augimu. Eksportuojančiai pramonei didelę grėsmę kelia intensyvėjantis Azijos bendrovių skverbimasis, kurios sparčiai gerina nebrangių gaminių kokybę. Tačiau šiuo metu pasaulyje plinta gamybos perkėlimo į žemesnių kaštų šalis praktika ir tai atveria Lietuvai galimybes pritraukti didesnius TUI5 srautus ir modernizuoti gamybą. 2.2 Svarbiausi užsienio prekybos partneriai Iki įstojimo į ES svarbiausi Lietuvos eksporto partneriai buvo Šveicarija (11,7%), Rusija (10,1%), Vokietija (9,9%), Latvija (9,7%). Svarbiausi importo partneriai: Rusija (22,2%), Vokietija (16,2%), Lenkija (5,2%), Italija (4,4%). 2007 metais sausio – rugsėjo mėnesiais daugiausia prekių eksportuota į ES valstybes – 65,5 procento, į NVS – 23,4 procento bendro Lietuvos eksporto. Šios dvi valstybių grupės sudaro didžiausią Lietuvos eksporto dalį – 88,9 procento (žr. Lent. 2). Palyginti su 2006 m. tuo pačiu laikotarpiu, bendras Lietuvos eksportas sumažėjo 17,4 procento (žr. Lent. 3). 2006 metais į šalį daugiausia prekių įvežta iš ES valstybių 62,6 procento. Šiais metais importas iš ES valstybių padidėjo 4,6 procento. 2007 metais sausio – rugsėjo mėn. importas iš NVS sudarė 22,9 procento bendro Lietuvos importo (palyginti su 2006 m., sumažėjo 5 procentais) (žr. Lent. 3). Lentelė 2 Eksportas Importas Mln.lt. Mln.lt. Iš viso 32165,9 Iš viso 44955,0 Europos Sąjunga 21076,2 Europos Sąjunga 30215,5 NVS6 7540,7 NVS 10303,2 Rusija 4545,1 Rusija 8521,5 Latvija 4222,9 Vokietija 6687,3 Vokietija 3444,4 Lenkija 4696,6 Kitos valstybės 2509,0 Kitos valstybės 3960,6 Lenkija 2093,5 Latvija 2353,2 Estija 1939,4 Nyderlandai 1900,2 Jungtinė Karalystė 1454,5 Italija 1733,2 Baltarusija 1276,6 Švedija 1629,2 Danija 1237,4 Estija 1583,6 Švedija 1175,7 Prancūzija 1535,9 Prancūzija 1154,5 Jungtinė Karalystė 1308,7 ELPA7 1039,9 Danija 1264,6 Nyderlandai 1021,2 Belgija 1257,0 Jungtinės Valstijos 867,3 Suomija 1236,7 Ukraina 851,8 Kinija 1229,6 Norvegija 722,8 Jungtinės Valstijos 988,0 Italija 722,4 Baltarusija 966,8 Kazachstanas 630,9 Ispanija 713,3 Lietuvos eksportas ir importas 2007 m. sausio-rugsėjo mėn. Šaltinis: Statistikos departamentas Lentelė 3 Eksportas Importas Mln.lt. Mln.lt. Iš viso 38888,3 Iš viso 53274,6 Europos Sąjunga 24587,6 Europos Sąjunga 33333,3 NVS 8251,9 NVS 14885,2 Rusija 4956,1 Rusija 12975,4 Kitos valstybės 4784,3 Vokietija 7916,2 Latvija 4303,9 Lenkija 5070,1 Vokietija 3344,9 Kitos valstybės 4529,2 Estija 2515,4 Latvija 2541,8 Lenkija 2361,4 Nyderlandai 1988,0 Nyderlandai 1885,4 Italija 1798,8 Švedija 1749,0 Švedija 1777,1 Jungtinė Karalystė 1714,0 Prancūzija 1679,3 Jungtinės Valstijos 1681,9 Estija 1639,3 Danija 1634,4 Suomija 1547,8 Prancūzija 1626,8 Danija 1533,9 Baltarusija 1472,8 Jungtinė Karalystė 1417,8 ELPA 1264,5 Belgija 1321,3 Ukraina 1005,5 Kinija 1275,8 Singapūras 901,5 Baltarusija 944,7 Italija 822,8 Jungtinės Valstijos 859,3 Kanada 765,7 Čekijos Respublika 760,4 Lietuvos eksportas ir importas 2006 m. sausio-rugsėjo mėn. Šaltinis: Statistikos departamentas 1.3 Lietuvos eksportas ir importas pagal KPN skyrius ir makroekonomikos kategorijų klasifikaciją 2007 m. sausio – rugsėjo mėn. didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (15,5%), transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (12,1%), tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai (7,7%). Didžiausią importo dalį sudaro mineraliniai produktai (18,2%), mašinos ir mechaniniai įrenginiai (16,80%) ir antžeminio, oro vandens transporto priemonės (16,3%). [26]. (žr. pav.2). pav. 2 Lietuvos eksportas ir importas pagal KPN8 skyrius 2007 m. Šaltinis: Statistikos departamentas Skirtingos kilmės eksportas per 2007 m. sausio-rugsėjo mėn. laikotarpį plėtojosi gana netolygiai. Minėtu laikotarpiu nelietuviškos kilmės prekių eksportas gerokai padidėjo į Šiaurės ir Vakarų Europos šalis: į Nyderlandus 3,6 karto, Prancūziją 4,1 karto, Norvegiją 4,4 karto, Daniją 3,1 karto. Į šias vals­tybes 2004 metų sausio-kovo mėn. reeksportuota dau­giau metalų, transporto priemonių, chemijos gaminių. Pirmąjį 2004 m. ketvirtį pasitvirtino lauktas reeksporto mažėjimas į posovietines rinkas: reeksportas į Rusiją sumažėjo 19,5 procento, Ukrainą - 19,0 proc. Taigi tenka konstatuoti, kad reeksportas pirmąjį šių metų ket­virtį pasuko iš Rytų į Vakarus. Sprendžiant iš rekordiškai didelės reeksporto apimties balandžio mėnesį, Lietuva gali ir toliau likti savotiška „tarpine stotele" ne tik Vakarų prekėms į NVS ir kitas rytines kaimynes, bet ir prekėms iš Rytų į Vakarų Europą. Vilniaus banko analitikų pateiktais duomenimis į „senąjį" Europos Sąjungos penkioliktuką pirmąjį 2004 m. ketvirtį tradiciškai nukeliavo didžiausia viso eksporto dalis - 42,2 proc. (prieš metus - 39,8 proc.). Prekių iš Lietuvos į minėtą regio­ną išvežta 14,9 proc. daugiau; ypač išaugo maisto prekių, mašinų ir įrengimų, popieriaus ir celiuliozės, meta­lų, plastikinių ir guminių gaminių eksportas. Tokių svarbių Lietuvos ekonomikai šakų, kaip chemijos, tekstilės pramonės produkcija, rado mažiau vietos ES rinkoje nei 2003 m. sausio-kovo mėn. Pirmaisiais 2004 m. mėnesiais Lietuvos eksportas į Baltijos šalis gana nelauktai smuktelėjo. Į Latviją pirmąjį šių metų ketvirtį eksportuota 0,7 proc., o į Estiją - net 19,6 proc. mažiau nei prieš metus. Esminės eks­porto nuosmukio priežastys buvo mažesnis mineralinių produktų išvežimas ir menkesnis transporto priemonių reeksportas. Kitų šakų - mašinų ir įrengimų, maisto, chemijos, plastikinių ir guminių gaminių pramonės produkcijos eksportas į Baltijos kaimynes augo sparčiai. Žemiau pateikiami statistikos departamento užsienio partnerių eksporto ir importo duomenys (žr. Lent. 4), o taip pat eksportas ir importas pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikaciją (žr. Lent. 5.). Lentelė 4 eksportas Importas Mln.lt. Mln.lt. Iš viso 32165,9 Iš viso 44955,0 Europos Sąjunga 21076,2 Europos Sąjunga 30215,5 NVS 7540,7 NVS 10303,2 Rusija 4545,1 Rusija 8521,5 Latvija 4222,9 Vokietija 6687,3 Vokietija 3444,4 Lenkija 4696,6 Kitos valstybės 2509,0 Kitos valstybės 3960,6 Lenkija 2093,5 Latvija 2353,2 Estija 1939,4 Nyderlandai 1900,2 Jungtinė Karalystė 1454,5 Italija 1733,2 Baltarusija 1276,6 Švedija 1629,2 Danija 1237,4 Estija 1583,6 Švedija 1175,7 Prancūzija 1535,9 Prancūzija 1154,5 Jungtinė Karalystė 1308,7 ELPA 1039,9 Danija 1264,6 Nyderlandai 1021,2 Belgija 1257,0 Jungtinės Valstijos 867,3 Suomija 1236,7 Ukraina 851,8 Kinija 1229,6 Norvegija 722,8 Jungtinės Valstijos 988,0 Italija 722,4 Baltarusija 966,8 Kazachstanas 630,9 Ispanija 713,3 Svarbiausi užsienio prekybos partneriai (2007 m. sausio-rugsėjo mėn.) Šaltinis: Statistikos departamentas [8] Lentelė 5 Makroekonomikos kategorijų klasifikacija Prieš įstojant į ES Po įstojimo į ES Eksportas Importas Eksportas Importas 2000 2001 2002 2003 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2004 2005 2006 2007 Iš viso 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 Investicinės prekės 5,4 5,1 11,0 12,4 12,8 14,3 19,0 20,0 8,1 8,2 9,8 10,1 18 16 16,8 17,2 Tarptautinio vartojimo prekės 53,3 53,3 48,8 50,0 61,9 59,6 55,0 55,9 53 53,2 50,6 51,7 58,4 61 58,3 55,8 Vartojimo prekės 30,4 28,4 27,7 26,9 18,9 18,8 17,2 17,1 27 25,7 26,5 27,3 17,9 17,2 17,8 19 Benzinas 8,9 8,9 6,3 6,4 0,1 0,1 0,0 0,0 8,6 9,6 8,6 5,8 0 0,1 0,3 0,1 Lengvieji automobiliai 1,9 4,1 5,8 4,1 3,4 5,4 6,9 5,6 3,2 3,2 4,3 4,9 5 5,2 6,5 7,6 Kiti 0,2 0,3 0,4 0,1 2,9 1,9 1,9 1,4 0,1 0,1 0,2 0,2 0,7 0,4 0,2 0,4 Eksportas ir importas pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikaciją Šaltinis: Statistikos departamentas [8] Remiantis lentelės duomenimis galime teigti, kad investicinių prekių įvežimo plėtra atspindinti gamybos potencialo didinimą, tuo pačiu kloja pamatą toles­niam aktyviam ekonomikos augimui. Lietuvos geografinė padėtis ir ES narės statusas yra itin palankus logistikos paslaugų teikimui bei prekių gamybai, importuojančiai žaliavas iš Rytų, o produkciją tiekiančiai Vakarų rinkoms. Glaudžiausi importo ryšiai 2007 m. sausio-rugsėjo mėn. Lietuvą tebesiejo su Rusija, iš kurios įvežta 18,9 proc. visų importuotų prekių, t. y. 5,7 proc. mažiau nei prieš metus. Palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, šios valstybės dalis Lietuvos importe smunka. Antroje vietoje pagal rinkos svarbą esančią Vokietiją, matyt, galima pripažinti pastoviausia Lietuvos užsienio prekybos partnere. [7, p. 23]. Šalis pasižymi atvira ekonomika ir aktyviai dalyvauja tarptautinėje prekyboje, eksportas sudaro beveik pusę BVP ir yra diversifikuotas tiek pagal prekes, tiek pagal regionus. Eksportuojančiai pramonei didelę grėsmę kelia intensyvėjantis Azijos bendrovių skverbimasis, kurios sparčiai gerina nebrangių gaminių kokybę. Tačiau šiuo metu pasaulyje plinta gamybos perkėlimo į žemesnių kaštų šalis praktika ir tai atveria Lietuvai galimybes pritraukti didesnius TUI srautus ir modernizuoti gamybą. IŠVADOS Apžvelgus Lietuvos užsienio prekybos raidą galime teigti, kad užsienio prekybos perorientavimas iš buvusios planinės ekonomikos į Vakarų šalis ir jos reintegracija į pasaulio ekonomiką ne tik sudarė esminį šalies perėjimo į rinkos ekonomiką elementą, bet ir buvo siejama su Lietuvai svarbiais politiniais ir saugumo aspektais. Dėl to reikėjo iš naujo kurti visą užsienio prekybos sistemą, kuri buvo liberalizuota ir prasidėjo prekybos srautų persiorientavimas, atspindintis šalies santykinius pranašumus. Matome, kad tam, kad būtų užtikrintas vieningos užsienio prekybos politikos įgyvendinimas, Lietuva nutraukė visas iki narystės Europos Sąjungoje sudarytas laisvosios prekybos sutartis. Pasikeitęs prekybos režimas reiškia, kad nuo šiol Lietuva taiko muitų tarifus, kiekybinius ir kitokius apribojimus trečiosioms valstybėms, kokius taiko Europos Sąjunga. Lietuvoje pagaminti produktai nuo šiol įgyja Europos Sąjungos kilmę ir trečiosios šalys taiko jiems tokius pat muitų tarifus, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagamintiems produktams. Nagrinėjant Lietuvos eksporto ir importo 2007 m. trijų ketvirčių rodiklius prieiname išvados, importas augo sparčiau nei eksportas, dėl to neigiamas užsienio prekybos deficitas padidėjo net 29,1 procento lyginant su 2006 m. Remiantis statistikos departamento duomenimis galime teigti, kad du svarbiausi Lietuvos eksporto partneriai yra Rusija ir Latvija. Į šias šalis nukeliavo net 27,2 procento visų eksportuojamų prekių. 2007 m. šalies pagrindiniai importo partneriai buvo Rusija ir Vokietija (33,9 procento). Eksporto augimui įtakos turėjo plastikų ir jų dirbinių (86,8%), antžeminio transporto priemonių (28,5%) eksporto padidėjimas. Importo augimą lėmė antžeminio transporto priemonių (45,3%), organinių chemijos produktų (2,7 karto) importo padidėjimas. Teigiame, kad investicinių prekių į Lietuvą įvežimo plėtra atspindinti gamybos potencialo didinimą, tuo pačiu kloja pamatą tolesniam aktyviam ekonomikos augimui. Tuo tarpu iki šiol prekyba su Rusija sunkiai prognozuojama. Nors Lietuvos verslininkai pagal investicijas Kaliningrado srityje treti po Lenkijos ir Vokietijos , iš Rusijos pusės galima tikėtis antiekonomiškų sprendimų varžančių Lietuvos plėtrą šioje šalyje. Ekspertai prognozuoja, kad Lietuvos eksportuotojai vis toliau domėsis ES rinkomis, nes prekiauti jose tapo patraukliau, nei eksportuoti į Rusiją. Ypač prekyba turėtų suaktyvėti su Lenkija, Vokietija, Prancūzija – su šiomis šalimis daug vilčių sieja maisto pramonė. Galime teigti, kad ES maisto pramonės bendrovės per ateinančius kelerius metus turės atrasti abipus naudingas partnerystės su prekybininkais formas ne tik todėl, kad galėtų patenkinti vis didėjančią paklausą, bet ir todėl, jog visuose ES kampeliuose galėtų užimti specializuotas nišas. LITERATŪRA 1. Babilius, S., Bielinis, L., Clark, T.D. (2002). Tarptautinė politika: komentarai ir interpretacijos. Vilnius: Leidybos centras. 2. Buračas, A. (1997). Lithuanian Economic Reforms: Practice and Perspectives. Vilnius: Margi raštai. 3. Čičinskas, J., Kornelius, P.K., Treiginė, D. (1997). Trade policies and Lithuania’s reintegration into the global economy. Vilnius: Margi raštai.. 4. Gricius, A.(1994). The Baltic countries: Partners, Competitors or going their own way?. Riga: Centre of Baltic-Nordic History and Political Studies. 5. Lietuvos užsienio prekybos politika ir jos raida: veiksnių analizė [interaktyvus]. [žiūrėta 2007 spalo 23 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!