M.Liuterio tezės sudrebinusios pasaulį: turinys ir reikšmė nūdienai

Šiais laikais pasaulyje yra daug religijų ir jų atšakų. Pradedant krikščionybe, budizmu ir baigiant šintoizmu. Tačiau praeityje to nebuvo. Pagrindinė vyraujanti religija buvo krikščionybė, kurios išpažinimas reiškė didesnę valstybės galią, nei tokios valstybės, kuri, pavyzdžiui, buvo pagoniška. Pasaulyje galiojo taisyklė, kad kieno valdžia, to ir religija. Todėl karaliai ir imeperatoriai nuspręsdavo, kokia religija bus pripažįstama jų šalyje. Žmonės buvo priversti tikėti į tai, kas jiems buvo nepriimtina. Visuomenėje, o ypač religijos srityje, ryškėjo asmeninio apsisprendimo laisvės poreikis.
Tokius visuomenės poreikius pirmasis pasiryžo patenkinti Martynas Liuteris. Šis asmuo, paskelbęs devyniasdešimt penkias bažnyčią ir jos sistemą kritikuojančias tezes, pradėjo pasaulinį bažnyčios reformavimo judėjimą. Šios tezės sudrebino visą pasaulį. Jos pasisakė prieš tariamą popiežiaus galią skaistykloje, prieš indulgencijų pardavinėjimą ir daugelį kitų bažnyčios įsakymų, kurie pasak M. Liuterio neatitiko Šventojo Rašto.
Šių tezių dėka žmonėms buvo atvertos akys. Parodytas tikrasis tuometinės šv. Romos katalikų bažnyčios veidas. Visuomenėje pakito požiūris į religiją. Buvo suprasta, kad svarbausia yra ne bažnyčios kurijos, o kiekvieno žmogaus asmeniniai religiniai poreikiai. Reformacijos judėjimas davė kelią naujų religijų, jų atšakų kūrimuisi ir valstybinių kalbų formavimuisi. Pasaulis tapo globalia visuomene, kur humanistinės idėjos tapo viso pasaulio pagrindu.
„Religinio akto grynumas ir laisvė asmeniškai apsispręsti tikėjimo dalykuose šioje tradicinės krikščioniškos vienybės kultūroje turėjo labai mažą tikimybę išvengti politinės prievartos ar bandymų paveikti jėga“( G. Mann ir A. Nitschke, 1964).
Kadangi bažnyčios veikla buvo glaudžiai susijusi su vastybės vidiniu gyvenimu ir kitais tarpvalstybiniais reikalais, pasklidusios humanistinės, bažnyčios pertvarką skatinančios idėjos kėlė didelę įtampą visoje Europoje tarp konservatyvaus (bažnyčios remiamo) klodo bei dar tik besiformuojančių naujų politinių, socialinių bei kultūrinių procesų.
Žmonės buvo nepatenkinti tuometine bažnyčia ir jos mokymu, vis didėjančiais mokesčiais ir bažnyčių „išpuikimu“. Žmonės jautė atitrūkimą nuo Dievo ir jautė pareigą ieškoti alternatyvių būdų patenktinti savo religinius poreikius, kitokio žmogaus ir Dievo santykio. Pasak humanitarinių mokslų daktarės Ingės Lukšaitės „pasaulietiniai suaugusios su politiniais dariniais bažnyčios siekiai pamažu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!