Žmogaus ir pasaulio samprata B. Paskalio "Mintyse"

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS Pedagogikos ir psichologijos fakultetas Etikos katedra Etikos bakalauro studijų Neakivaizdinio skyriaus III kurso studentės Rasos Paurienės Naujųjų laikų filosofijos ir etikos istorijos referatas Žmogaus ir pasaulio samprata B. Paskalio „Mintyse“ Studijų vadovė Doc. Dr. Rūta Marija Vabalaitė Vilnius 2006 Vieniems jis - pirmosios skaičiavimo mašinos išradėjas, kiti žino jį suformulavus pagrindinius fizikos ir matematikos dėsnius, tretiems - giliai religingas filosofas ir „Minčių", plačios apimties krikščionybę ginančio poleminio veikalo autorius. Tai, kad jis buvo ir viena, ir antra, - mokslo genijus ir krikščionybės apologetas, - tikriausiai didžia dalimi rodo tas iškilnumas, kurį ir šiandien tebeskleidžia Blezas Paskalis . Prancūzų matematikas, fizikas ir filosofas Blezas Paskalis gimė 1623 m. birželio 19 d. Klermon Ferane karališkojo patarėjo, žinomo matematiko šeimoje. Nuo pat kūdikystės buvo silpnos sveikatos, kamuojamas neaiškių ligų ir kūno negalių. Kai berniukui ėjo ketvirti metai, mirė motina, ir vaikų auklėjimu ėmė rūpintis tėvas, nusprendęs pats juos mokyti namuose. Ketverių metų Blezas skaitė ir rašė. Visus stebino jo rimtumas, smalsumas, žingeidumas. Paskalis jau ankstyvoje vaikystėje pasižymėjo nepaprastais matematiniais gabumais. Jam sulaukus vos 16 metų, publikuojamas pirmasis jo matematikos veikalas „Kūgio pjūvių teorijos tyrimas". Kad padėtų savo tėvui skaičiuoti mokesčius, jis sukonstruoja skaičiavimo mašiną. Paskalis suformulavo pirmuosius tikimybių teorijos teiginius, sudarė diferencialinio ir integralinio skaičiavimo taisykles. Nepaisydamas antikos tyrinėtojų prielaidų apie gamtoje egzistuojančią horror vacui (tuštumos baimę), jis su paties sukonstruotu barometru įrodo beorės erdvės buvimą ir tuo pat metu suformuluoja hidrostatinės pusiausvyros teoriją, kuria remdamasis žengia hidraulinio preso atradimo link. Vėliau Paskalis atitolo nuo matematikos bei fizikos ir užsiėmė religine filosofija. Blezo Paskalio asmenyje genialūs mokslininko bei literato gebėjimai susijungė su giliai religinga prigimtimi. Jį patraukė Prancūzijoje aktyviai veikęs asketiškas religinis ir visuomeninis sąjūdis – jansenizmas. 1646 m. Paskalis susidomi jansenistų idėjomis ir pasitraukia į Port Rojalį, jansenistų vienuolyną. Ten kuria anonimines brošiūrėles - „Laiškus provincialui", vadinamuosius laiškus prieš jėzuitus, kurie greitai įtraukiami į popiežiaus draudžiamų raštų sąrašą. 1657-1660 m. Paskalis dirba prie stambios krikščionybės apologijos. Tačiau, būdamas tik 39-erių metų, suserga ir 1662 m. rugpjūčio 9 d. miršta. „Filosofiniu požiūriu reikšmingiausias veikalas - „Mintys" („Pensees sur la religion", žinomas sutrumpintu pavadinimu „Pensees", 1669), - rašytas į gyvenimo pabaigą, liko nebaigtas. Jis susideda iš fragmentų ir aforizmų“ (1, p.72). 1670 m. pirmą kartą išleidžiami šio darbo fragmentai - iš tikrųjų tik nesutvarkyta šūsnis chaotiškai prirašytų lapelių, pavadintų „Mintimis". „Blezo Paskalio pažiūros buvo prieštaringos: jis svyravo tarp racionalizmo ir skepticizmo, buvo linkęs pripažinti tikėjimo pranašumą prieš protą“ (5, p.333). „Filosofijoje Paskalis buvo Descartes'o sekėjas, tačiau dėl jansenizmo įtakos jo požiūriui į pasaulį didesnę reikšmę turėjo Augustino idėjos. Ankstyvuoju, logikos ir metodologijos problemų gvildenimo, laikotarpiu jis laikėsi Descartes'o principų ir jų niekada neišsižadėjo; bet vėlesniu, religijos, laikotarpiu, iš šių principų jis padarė kitokias išvadas ir perėjo į kitą poziciją nei Descartes'as“ (1, p.72). „Paskalio filosofijos branduolys yra teiginys, kad žmogaus prigimtis esanti dvilypė, ontologiniu požiūriu vienijanti dvi skirtingas substancijas – kūną ir sielą, o moraliniu – gėrį ir blogį. Dėl to žmogus esanti tragiška, prieštaringa, daug ko nepajėgianti, menka būtybė, „mąstanti nendrė“, svyruojanti tarp dangaus ir žemės, gėrio ir blogio. Žmogus negalįs pažinti begalinės visatos, racionalusis mąstymas, mokslas negalįs paaiškinti svarbiausių būties klausimų. Svarbiausios žmogaus gyvenimo tiesos galinčios būti suvoktos ne protu, bet jausmais, tikėjimu“ (4, p.497). Nuo 1657 metų vidurio Paskalis ėmėsi svarbiausiojo savo gyvenimo darbo ir numatė jam skirti apie dešimt metų. „Medžiagos Blezo apologijai pirmiausia duoda jo stebimas amžininkų gyvenimas, jo paties abejonių, svyravimų ir vidinių perversmų patirtis (iš dalies apologija yra autobiografinio pobūdžio.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!