F. Hayeko liberalizmo ištakos, bruožai bei tezės

Šiandien skelbti kokius nors griežtus socialinės tvarkos principus beveik neužsitraukiant kaltinimų dėl nepraktiško doktrinieriškumo. Svarstant socialines problemas įprasta išmintingumo ženklu laikyti tai, kad nesilaikoma jokių apibrėžtų principų, kad bet kuris klausimas sprendžiamas „atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes" ir kad, mėginant ieškoti kompromisų tarp priešingų pažiūrų, paprastai vadovaujamasi vien praktiniais sumetimais.
Tačiau principai įsitvirtina net tuo atveju, kai nėra eksplicitiškai pripažįstami, o tik implikuojami konkrečiais sprendimais, arba kai egzistuoja tik miglotų idėjų apie tai, kas daroma arba nedaroma, pavidalu. Antai ėmę vadovautis nuostata, kad mums nepriimtinas nei „individualizmas, nei socializmas", mes faktiškai nuo laisvų individų visuomenės sparčiai judame prie visiškai kolektyvistinės.
Čia mėginsiu ne tik apginti tam tikrą bendrą socialinės organizacijos principą, bet ir parodyti, jog bendrų principų vengimas ir tenkinimasis padėtimi, kai sprendimai priimami vien atsižvelgiant į kaskart naujas konkrečias aplinkybes, yra išraiška tendencijos, kuri su „laipsniškumo neišvengiamumu" stumia mus nuo tos socialinės tvarkos, kuri dabar remiasi tam tikrų bendrų principų pripažinimu, atgal prie sistemos, kurioje tvarka bus kuriama tiesioginiu komandavimu.
Pagal F. Hayeką liberalizmo idėjų kūrimas lydėjo žmoniją jau nuo senovės (liberalizmo idėjų užuomazgos aptinkamos Antikoje ir ypač Graikijoje), tačiau individualistinė pasaulėžiūra, iš kurios kyla liberalizmo tradicija, susiformavo XVII a. pab. ir ypač XVIII a. paspartėjus kapitalizmo raidai, prasidėjus progresyviam kultūriniam-idėjiniam judėjimui. Liberalizmo idėjos susiformavo Anglijoje, švietėjams- filosofams kritikuojant to meto valstybinę bei visuomeninę santvarką, siūlant įvairius būdus jai tobulinti, iškeliant naujus pilietinės visuomenės modelius. Liberalizmo idėjų ištakos-Anglija, tačiau savo klasikinę formą įgavo Prancūzijoje, nes jos,liberalizmo idėjos, tapo idėjiniu Didžiosios Prancūzijos revoliucijos pagrindu - idėjų apie visuomenės valdymo principų prasiveržimu . Prancūzijos revoliucijos ,,laisvės", ,,lygybės", ,,brolybės", ,,liaudies valdžios" šūkiai buvo skirti kylančiai buržuazijai, kuri dominavo valstybės valdyme ir buvo iškilusi virš įstatymų, kurių turėjo laikytis žemesniųjų sluoksnių atstovai. ,,Laisvė" reiškė aristokratijos privilegijų panaikinimą, nes jos stabdė iniciatyvą ir laisvą verslą. ,,Lygybės" reikalavimas - tai lygybė prieš įstatymą, bet ne gyvenimo sąlygų sulyginimas. Liaudies...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!