Mityba ir dantų ėduonis

Kasdien televizijos reklamose matome malonias žmonių šupsenas, gražius jų dantis. Ir pavydime. Tai – natūralu: sveiki ir gražūs dantys tarsi nušviečia veidą. Kita vertus, grožis – grožiu, ne vien jis svarbus. Nepamirškime, kad burnos ertmė ir dantys yra pirmoji virškinamojo trakto grandis, kurios paskirtis atkąsti maistą, jį sukramtyti bei paruošti rijimui. Be to, dantys daro didelę įtaką žmonių kalbos aiškumui ir taisyklingumui.
Atrodo, vien šių, ką tik minėtų, pavyzdžių, pakanka, kad suprastume, kaip svarbu rūpintis dantimis. Išlaikyti juos sveikus gali kiekvienas. Tereikia žinoti, kokios dantų ligos pasitaiko dažniausiai, kas jas sukelia ir kaip su tuo kovoti.
Dantų ėduonis (kariesas) – dažniausiai pasitaikanti dantų liga. Ji gali pažeisti ir pieninius, ir nuolatinius dantis. Tiesa, ėduonies išplitimas priklauso nuo amžiaus: jauniems žmonėms dantys genda kur kas greičiau. Dantų ėduoniui būdingas progresuojantis danties kietųjų audinių (emalio ir dentino) suminkštėjimas ir defektų susidarymas. Svarbiausi dantų ėduonies atsiradimo veiksniai yra dantų apnašų mikroorganizmai, dažniausiai A grupės streptokokai. Atsiradus ėduoniui, tarp emalio paviršiaus ir apnašų vyksta biocheminiai pakitimai, padaugėja laktato ir kt. Susidariusios organinės rūgštys tirpina emalį, o emalio ištirpusių mineralinių komponentų jonai patenka į seiles. Dantų ėduonis rečiau pažeidžia lygius danties paviršius. Daug grečiau pažeidžia tarpdančius, dantų vageles, nelygus ir šiurkščius paviršius, nes iš tokių vietų sunkiausia pašalinti apnašas.
Pažeistose vietose dantų paviršinis sluosnis tampa porėtas, nes iš jo pasišalina mineralai (kalcis, fosforas ir kt.). Šiame etape ėduonies pažeisto danties paviršiaus pokytį galima atpažinti pagal baltą kreidinę spalvą (kariozinė dėmė). Laikui bėgant, ėduonies pažeista vieta tampa tamsesnės spalvos dėl maisto produktų ir dažomųjų medžiagų poveikio.
Dantų ėduonis, prasidėjęs nuo paviršinio danties sluoksnio – emalio, vėliau persimeta į dentiną. Kadangi emalis yra kietesnis už dentiną, jis ir pažeidžiamas kur kas mažiau negu dentinas.
Esant ėduoniui, pirmiausia dantis jautriai reaguoja į cheminius dirgiklius (saldumą, rūgštumą), vėliau į temperatūros pokyčius ir galiausiai, kai kariozinė ertmė jau gana gili, pradeda skaudėti nuo mechaninių dirgklių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!