Mitinis gyvūnų ir augalų pasaulis

Akademija, 2008m.
Senoji lietuvių mitologija, religija bei su jomis susijusios apeigos – vienas seniausių dvasinės kūrybos reiškinių.
Lietuvių, kaip ir kitų baltų, religiją nušviesti padeda labai įvairūs, tačiau skirtingo pobūdžio šaltiniai. Tai – archeologiniai, etnografiniai duomenys rašytiniai šaltiniai, tautosaka, ikonografinė medžiaga.
Istorijoje lietuvių ilgiausiai gyvavusi religija buvo pagonybė, kurią XV amžiuje išstūmė krikščionybė. Dėl itin ilgai išlikusios pagonybės mūsų protėviai niekada nenutolo nuo gamtos. Jie saugojo miškus bei girias, be reikalo nežudydavo žvėrių ir paukščių. Lietuviai suprato ir vertino gamtos svarbą ir reikšmę jų gyvenimui. Bekraštės girios ir visa fauna jose, padėjo lietuviams apsiginti nuo priešų, išsimaitinti, bendrauti su dievais ir kt.
Mitologijos dėka šiandien mes galime geriau suprasti protėvių aplinką ir gyvenimo būdą. Galime įvertinti gyvūnų ir miškų įtaką jų dvasiniam gyvenimui.
Pagringinės medžio funkcijos:
•KOSMOGONINĖ FUNKCIJA
•KULTINĖ MEDŽIO FUNKCIJA
•POLITINĖ MEDŽIO FUNKCIJA
•MEDIACINĖ MEDŽIO FUNKCIJA
•ĮCENTRINANČIOJI MEDŽIO FUNKCIJA
•IDEOLOGINĖ MEDŽIO FUNKCIJA
Kosmogoninė funkcija
Lietuvių naujametinio ciklo (ir apskritai kalendorinėse) dainose medžio įvaizdis dažnas; jo įvaizdis derinamas su kitu įvaizdžiu - „kalno“, bet yra ir „savarankiškų“ medžio vaizdinių, ir tokių, kurie jį sieja su vandens vaizdiniu. N. Laurinkienė apibendrindama teigia, kad „būdingas medžio erdvės atributas – vandens telkinys“, plg. „Jūrės marelės, / Gilus vandenėlis - / O ten išdygo / Žals jovarėlis“ ir pan.; toliau autorė pažymi, jog „medis mariose primena archetipinį vaizdinį, t. y. tą situaciją, kai kuriant visatą jis augo vandenyje“. Tokia pirmapradė kosmogoninė erdvė gražiai atsiskleidžia šioje dainoje:
Pavasaris pavandenis.
Sėmė vanduo kalnus klonis.
Sėmė vanduo kalnus klonis,
Tik nesėmė vieno kalno.
Tik nesėmė vieno kalno,
Ant to kalno putinėlio.
„Putinėlį“ gali keisti ir kiti medžiai. Dažnai tai ąžuolas:
Vidury jūrų ir marelių
Aukštasis kalnelis...
Ant to kalno kalnužėlio
Žalias ąžuolėlis.
Tokių pat vaizdinių randame ir velykinėje dainoje „Pavasaris pavandenis“. Kalėdinėse dainose minimi ant kalno augantys įvairūs medžiai, pvz., liepelė, jovarėlis, arba sakoma, kad medis auga „tėvelio dvare“, plg.: „Ant tėvo didžio dvarelio“ stovi obelėlė, „Ant tėvelio didžio dvaro“ auga žalias jovarėlis arba tiesiog „vidury dvaro“ stovi grūšelė.
Iš esmės tokiuose vaizdiniuose...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!