Mišri dviguba kaltės forma

Temos aktualumas. Kiekvienos valstybės uždavinys yra ginti asmenų teises, nuosavybę bei kitas įstatymais saugomas vertybes nuo pavojingų kėsinimusi. Įgyvendinant šį uždavinį, svarbus vaidmuo tenka ir baudžiamiesiems įstatymams. Todėl yra labai svarbu teisingai kvalifikuoti įvykdytas nusikalstamas veikas ir kaltininkams už jas paskirti teisingas kriminalines bausmes. Baudžiamosios atsakomybės pagrindu Lietuvos baudžiamoji teisė laiko nusikaltimo sudėtį – nusikaltimo objektyvinių ir subjektyvių požymių visumą.
Šiame darbe autorius analizuoja mišrią kaltės formą. Dvigubos kaltės formos klausimą Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Darbo autorius palaiko nuomone, kad mišri kaltės forma teorijoje ir įstatymuose, yra labai aktuali. Šis klausimas baudžiamosios teisės teorijoje yra gana problematiškas.
Darbo objektas – mišri kaltės forma teorijoje ir įstatymuose.
Nusikaltimo sudėties objektyviniai požymiai apibūdina išorinę nusikaltimo pusę, tai yra pavojingą visuomenei veiką, jos sukeltas pavojingas visuomenei pasekmes, priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos sukeltų pasekmių, nusikaltimo padarymo būdą, vietą, laiką ir įrankius. Tuo tarpu subjektyviniai požymiai charakterizuoja vidinę nusikaltimo pusę. Jie parodo vidinį psichinį kaltininko santykį su padaryta pavojinga visuomenei veika ir jos sukeltomis pasekmėmis. Ją charakterizuoja kaltė, tikslas, motyvas.
Pažymėtina, kad emocijos ir jausmai, atspindintys žmogaus išgyveni­mus dėl savo elgesio, būdingi ir nusikalstamos veikos atveju, tačiau jie neįtraukiami į bendruosius subjektyviosios nusikaltimo pusės požymius. Šitoks sprendimas remiasi tuo, kad esant nusikalstamam elgesiui emocijų ir jausmų vaidmuo ribojamas motyvų pavojingai veikai padaryti suforma­vimu.
Be to, žmogaus emocijos ir jausmai palengvina konkretaus kaltės turinio nustatymą. Antra vertus, jausmai ir emocijos nėra tik bendrasis subjektyviosios pusės požymis, nes įstatymų leidėjas, konstruodamas nu­sikaltimo sudėtis, gali emocinius ir jausminius veikos aspektus numatyti kaip privalomąjį konkretaus nusikaltimo požymį. Be to, emocinė žmogaus būsena tam tikrais atvejais vertinama kaip atsakomybe lengvinanti aplinkybė, pavyzdžiui, kai nusikaltimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, grasinimo ar prievartos, kai kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.
Subjektyviosios nusikaltimo pusės nustatymas yra sudėtingas, nes su­siduriama su psichiniais procesais, kurie vyksta žmogaus sąmonėje. Šių procesų eigą galima išaiškinti lik esant objektyviems duomenims. Prie objektyvių duomenų priskirtinos aplinkybės,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!