Nusikalstamas susivienijimas kaip bendrininkavimo forma

Darbe nagrinėjamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio, reguliuojančio atsakomybe už nusikalstamo susivienijimo kūrimą bei dalyvavimą jo veikloje, pri­ėmimo aplinkybės ir tikslai, šios Baudžiamojo kodekso normos pakeitimai, patei­kiama nusikaltimo sudėties analizė.
Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio priėmimas sukėlė nemažai teorinių ir praktinių šio įstatymo taikymo problemų. Labai svarbu tiksliai apibrėžti nusikalstamą susivienijimą identi­fikuojančių ir įrodinėtinų požymių sąrašą, nustatyti šių požymių turinį, surasti nusikalstamo susivienijimo atribojimo nuo organizuotos grupės bei organizuotos grupės, kurių sąvokos taip pat numatytos Baudžiamajame kodekse, kriterijų. Be minėtų problemų, autorius išsamiai nagri­nėja nusikalstamo susivienijimo ginkluotumo požymį.
Darbo objektas – nusikalstamas susivienijimas kaip bendrininkavimo forma.
Darbo tikslas – išanalizuoti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas susivienijimas kaip bendrininkavimo reguliavimo ir atsakomybės aspektus galiojančiame BK.
Analizuodamas teisinius, įrodinėjimo reikalaujančius nusikalstamo susivienijimo, kaip bendrininkavimo formos, požymius, autorius įspėja, kad formaliai nusikalstamo susivienijimo požymius gali atitikti ir tokia grupė, kuri neturi nieko bendra su organizuotu nusikalstamumu. Tuo tarpu nagrinėjama baudžiamojo kodekso norma skirta didesnio organizuotumo laipsnio nusikalstamų grupių veiklai įvertinti.
Darbo metodai- teorinės literatūros analizė, teisės aktų ir teismų praktikos loginė ir sisteminė analizė.
Tai viena pavojingiausių nusikalstamo bendrininkavimo formų. Jos reglamentavimas baudžiamajame įstatyme taip pat sukelia nemažai problemų. Tai rodo ir tai, kad nusikalstamą susivienijimą reglamentuojantis BK straipsnis (227 str. 4 d.) buvo pakeistas bei papildytas mažiausiai keturis kartus.
Nusikalstamo susivienijimo sąvoka-tai nusikalstamo susivienijimo sudėtis. Būtent tik analizuodami nusikalstamo susivienijimo sudėtį mes galėsime suvokti šią asmenų organizaciją. Įstatymas numato tokius nusikalstamo susivienijimo požymius:
1. trijų ar daugiau asmenų buvimas. Tai kiekybinis nusikalstamo susivienijimo požymis, kuris yra be galo svarbus. Kaip matote minimalus susivienijimo narių skaičius yra trys. Šiuo kriterijumi yra bandoma atriboti nusikalstamą susivienijimą nuo kitų bendrininkavimo formų, kurių laikyti nusikalstamu susivienijimu su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis būtų netikslinga 13.
2. Nusikalstamo susivienijimo nariu gali būti bet kokio amžiaus asmuo. Tačiau, jei į nusikalstamo susivienijimo veiklą yra įsitraukęs 14-16 metų nepilnametis, tai jis bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik už konkrečius nusikaltimus, kuriuos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!