Miško grožio vaizdavimas (Baranauskas)

Antanas Baranauskas lietuvių literatūroje žinomas kaip iškiliausias XIXa. poetas, romantizmo puoselėtojas, savo žvilgsnį nukreipęs į Lietuvos senovės gamtą. Jis nepaprastai talentingai apdainavo senovės Anykščių šilelį. Tai yra puikus įrodymas, kokia nuostabi ir kupina išraiškos priemonių mūsų gimtoji kalba...
Už rankos kaip mažą vaiką poetas įveda skaitytoją į slėpiningą praeities pasaulį. Trimis žodžiais „ miškan, būdavo, eini“ pradeda ilgą kelionę, kupiną vaizdų, kvapų, balsų- to nenusakomo „ gražaus margumyno“ , taip tarp savęs besipinančio...
Ei, pažvelk po kojomis: „ minkštučiukai samanų patalai ištiesti“ , „ uogienojai kaip rūtos“ , „ voveruškų leikelės“ , „ paliepių torielkos“. Poetas spalvingą uogienojų ir grybų pasaulį perteikia metaforomis, palyginimais. Jo žvilgsnis palengva kyla aukštyn, kur „krūmai žole barzdoti“ , „ putinai krauju varva“ , „ berželiai kaip meldai“. Antanas Baranauskas negali atsigėrėti pušelių grožiu. Jis retoriškai sušunka: „ Ė, pušelės! Pušelės tos nesurokuotos!”. Poetas pastebi menkiausią išsprogstančią burbuolytę nuo jos gimimo iki tapimo „ pliku stabaru“. Jis nepaliaujamai lygina, stebi, analizuoja nenutrūkstamą gyvybės ir mirties ratą: žavisi „ žiedų varške“...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!