Mirties bausmė ir nusikaltimų prevencija

Įvadas

Mirties bausmė už daugybę sunkių nusikaltimų buvo numatyta Lietuvoje galiojusiuose sovietinės baudžiamosios teisės įstatymuose, liko ji ir po nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. Paskutinis mirties bausmės nuosprendis 1995 m. buvo įvykdytas "Vilniaus brigados" vadeivai Borisui Dekanidzei, organizavusiam žurnalisto Vito Lingio nužudymą. 1996 m. liepos 25 d. tuometinis šalies Prezidentas Algirdas Brazauskas paskelbė mirties bausmės vykdymo moratoriumą. Nors tokia bausmė liko Baudžiamojo kodekso straipsniuose, numatančiuose atsakomybę už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis ir genocidą, tačiau nuo to laiko nebebuvo vykdoma. 1998 m. Lietuvoje buvo žengtas dar vienas žingsnis mirties bausmės panaikinimo link. Grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar mirties bausmė, kuri nusikaltėliui gali būti skirta už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, neprieštarauja valstybės Konstitucijai. Gruodžio 9 d. Konstitucinis Teismas pripažino, jog Konstitucijoje, garantuojančioje žmogaus teisę gyventi, nėra prielaidų taikyti mirties bausmę. Po poros savaičių, 1998 m. gruodžio 21 d., Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo išvadas, priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas. Mirties bausmės neliko ne tik už nužudymus, bet ir už genocido nusikaltimus.
Tokia šios bausmės istorija Lietuvoje remiasi daugiausia humanistiniais, žmogaus teisių apsaugos, tarptautinės integracijos principais, tačiau retai buvo kalbama ar ši bausmė efektyvi nusikaltimų prevencijos atžvilgiu.
Tarptautinė patirtis rodo, kad kriminalinės justicijos procesai - sulaikymas, kaltinimas, nuosprendžio priėmimas, bausmė ir jos atlikimas - turi tik ribotą poveikį nusikalstamumo kontrolei. Todėl daugelyje šalių baudžiamoji politika vis daugiau dėmesio kreipia į prevencines ir kitokias priemones, mažinančias nusikalstamumą. Reali padėtis rodo, kad griežčiausios kriminalinės bausmės, tokios kaip mirties bausmė, paprastai puikiai "sugyvena" su didžiausiu nusikalstamumo lygiu ir atvirkščiai ten, kur taikomos palyginti švelnios bausmės, paprastai stebimas žemas nusikalstamumo lygis. [10, p. 81]
Tad, ar mirties bausmė gali būti laikoma efektyvia prevencijos priemone?








1. Nusikaltimų prevencija ir bausmės
2003 m. kovo mėn. 20 d. LR Seimas savo nutarimu Nr. IX – 1383 patvirtino Nacionalinę nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programą [12]. Joje nurodoma, kad nusikaltimų prevencija – tai poveikio nusikalstamumui...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!