Mirties bausmės istorija

Mirties bausmė tai viena tų aktualių tačiau kartu ir nepaprastai skausmingų temų šiuolaikinės visuomenės gyvenime. Taigi šiame savo darbe pasistengsiu paanalizuoti šią temą.
Darbo tikslas: paanalizuoti mirties bausmės klausimą Lietuvos istorijos aspektu.
Uždaviniai: aptarti mirties bausmę, mirties bausmės kitimus Lietuvos istorijoje, mirties bausmės panaikinimą Lietuvoje, mirties bausmės įvedimas ir panaikinimas – valdžios ar tautos kompetencija.
Mirties bausmė – tai ypatinga bausmės rūšis, dėl kurios teisėtumo vyksta smarki diskusija, kurios ištakos – antikinėje Graikijoje. Jau 427m. pr. Kr. Diodotas įtikinėjo Atėnų asamblėją pakeisti mirties nuosprendį sukilusio Mitilenos miesto vyrams, įrodinėdamas, kad ši bausmė nesulaikanti žmonių nuo nusikaltimo ir dėl to netaikytina. Italų teisininkas Č. Bekarija (1783 – 1794) knygoje “Apie nusikaltimus ir bausmes” (1764) bene pirmasis pabandė sistemingai argumentuoti prieš mirties bausmę. Jo argumentais naudojasi ir nūdienos mirties bausmės priešininkai. Tačiau iki XVIII a.pabaigos, kol Europoje dominavo absoliutinės monarchijos ir totalitariniai režimai, platesnių diskusijų dėl šios bausmės leistinumo nekilo ir negalėjo kilti, nes valstybinė valdžia turėjo visišką teisinį suverenitetą – galėjo nevaržomai savo nuožiūra tvarkyti kiekvieno individo likimą, taip pat ir jo gyvybės bei mirties klausimą. Priešinga nuomonė, kadangi ji turėjo savo užnugaryje ją remiančios juntamesnės socialinės jėgos, negalėjo būti išgirsta. Be to, nepripažįstant prigimtinės teisės, nebuvo ir aiškaus kriterijaus, pagal kurį būtų tikrinamas valdžios veiksmų piliečio atžvilgiu teisėtumas.
Pradžią platesnei diskusijai šiuo klausimu davė 1798.m Prancūzijos revoliucija, plačiu mastu išjudinusi žmonių mases bei jų socialinį aktyvumą ginant savo teises ir laisves. Šis judėjimas formavosi kaip pastanga pasukti valstybinį gyvenimą demokratėjimo – žmogaus teisių didesnio branginimo, o pačią teisės sampratą societarizmo plėtotės linkme.
Baudimą mirtimi jau plačiai taikė kai kurios lietuvių gentys per visą žinomą jų istoriją iki pat centralizuotos valstybės sukūrimo. Lenkų metraštininkai yra minėję, kaip lietuvių gyvenamose žemėse nusikaltėliai buvo baudžiami mirties bausme. Už išžaginimą buvo baudžiama mirtimi sudeginant, trečią kartą apsivogusį asmenį užpjudydavo šunimis, plėšiką ar žmogžudį atiduodavo aukos giminaičiams nužudyti. Už palyginti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!