Libertaro, teisininko ir kriminologo kaktomuša apibrėžiant nusikaltimą ir bausmę

Murray N. Rothbard – anarchokapitalistas, pripažinęs tik minimalią valstybę, pirmenybę teikęs individų teisėms ir tikėjęs, jog savanoriškas bendradarbiavimas yra pranašesnis už prievartos naudojimą.1 Šios, regis, paprastos ir suprantamos idėjos, rado atgarsį įvairiuose moksluose: ekonomikoje, teisėje, politinėje filosofijoje, etikoje. Šiame darbe imtasi įdomios užduoties: pažvelgti į Murray N. Rothbard idėjas iš baudžiamosios teisės ir kriminologijos pozicijų bei pateikti įžvalgų, ar panašių minčių „perkėlimas“ į baudžiamąją teisę yra tik utopija, ar, vis dėlto, tai yra realu ir prasminga.
Ekonomikos reikšmę ir įtaką baudžiamajai teisei (ir ypatingai nusikaltimų prevencijai) pabrėžia žymiausi dabartiniai kriminologai, kuriuos (tam tikra prasme) galima būtų pavadinti libertarais. „Amerikos kriminologų asociacijos“ prezidentas profesorius Chris W. Eskridge teigia, kad kovojant su terorizmu islamiškose valstybėse, svarbiausia yra užtikrinti socialines-ekonomines gyvenimo sąlygas ir tai yra kur kas reikšmingiau nei įdiegti ar, tiksliau kalbant, „primesti“ demokratinę valdymo formą.3 Vis dėlto, tai kas tinka kovojant su terorizmu islamo šalyse, nebūtinai turėtų būti pritaikoma taikiose valstybėse.
Darbe reprezentuojami 3 žiūros būdais: pozityvistinis, kriminologinis ir libertarinis. Nusikaltimas ir bausmė nagrinėjama iš teisės pozicijų, iš kriminologinių pozicijų ir iš Murray N. Rothbard libertarinės perspektyvos. Nesiekiame pateikti „gatavą požiūrį“ ir neteigiame, kad viena samprata „geresnė“ ar „pranašesnė“ už kitą. Tiesiog ieškome įvairių sąsajų, išmėginame įvairius diskursus ir bandome ieškoti panašumų, ar, atvirkščiai, skirtumų.
Kaipgi nusikaltimą apibrėžia libertaras Murray N. Rothbard? Nusikaltimas, anot Murray N. Rothbard, – tai tam tikra žala, sukelta kaltininko aukai.9 Tai nėra „pavojinga veika, uždrausta baudžiamojo įstatymo“, arba veika „prieš valstybę“, o veikiau veiksmas, atnešantis konkrečius nuostolius. Libertarinėje visuomenėje egzistuoja dvi šalys: auka ir kaltininkas (racionalus, veikiantis žmogus), nėra teisėjų – teisingumo vykdytojų, nėra „pažeisto viešojo intereso“. Iš pirmo žvilgsnio, atitinkama samprata yra paprasta ir lengvai suvokiama – yra tam tikras elgesys ir to elgesio pasekmė – žala. Kita vertus, ne visada tai, kas paprasta, yra teisinga, id est būtina analizuoti, ar „paprastumas“ nereiškia nebrandumo ir ar ne per...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!