Mikroklimatas Juliaus Janonio gimnazijoje

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Juliaus Janonio gimnazijos mikroklimato palankumą jos mokiniams. Tyrimo uždaviniai: • išsiaiškinti gimnazijos mokinių, mokytojų, administracijos bei kitų darbuotojų tarpusavio santykius, kolektyvo bendruomeniškumą; • nustatyti mokyklos bendruomenės aktyvumo, integracijos kultūrinėje veikloje lygį ir saviraiškos skatinimą; • išanalizuoti mokinių bendrą mokyklos vertinimą, kaip pasekmę pastarųjų dviejų uždavinių. Hipotezė: Juliaus Janonio gimnazija – viena iš Šiauliuose labiausiai pasižymėjusių akademiniais rezultatais bei aukštu kultūriniu lygiu mokyklų. Dėl to galima daryti prielaidą, kad mikroklimatas šioje gimnazijoje yra itin palankus mokiniams bei tikėtinas teigiamas pačių moksleivių vertinimas savo mokyklos atžvilgiu. Taikyti metodai: • pusiau struktūruotas interviu; • dokumentiniai šaltiniai. Temos ištirtumas: Linos Paškauskienės magistro darbas „Teigiamo mikroklimato įtaka mokinių socializacijai ir jo kūrimo bendrojo lavinimo mokyklos 9-12 klasėse prielaidos“. Tyrimui svarbi sąvoka – mikroklimatas. Derėtų detalizuoti, kad šiame darbe tiriamas būtent socialinis – psichologinis mikroklimatas. Jį, pasak Ž. Bieliausko ir R. Mulerankaitės, galima apibrėžti „kaip psichinę būseną, kuri integruotu būdu atspindi jo veiklą. Į šią būseną įeina kognityviniai ir emociniai komponentai, ją galima apibūdinti skirtingu įsisąmoninimo laipsniu.“ Mikroklimatas taip pat gali būti sąvokos „psichologinė/socialinė atmosfera“ sinonimas. Pusiau struktūruotas interviu: iš anksto numatomi būtini ir galimi klausimai. Klausimai tik iš dalies standartizuoti. Pasirinktasis metodas leidžia įsigilinti į tiriamą objektą ir geriau jį pažinti iš vidaus. Interviu-pokalbio metu atsiskleidžia patiems moksleiviams rūpimi dalykai, o būtent pusiau struktūruoto interviu metodo pagalba galima palaikyti pakankamai atvirą pokalbį ir leisti respondentams jaustis laisvai, taip užtikrinant atsakymų patikimumą. Interviu buvo pasirinkti keturi moksleiviai iš Juliaus Janonio gimnazijos, du iš jų antrokai gimnazistai, likę du – ketvirtokai gimnazistai. Pagal A. Giddens, mokykla vadovėlių medžiaga, skiriamo dėmesio skirtumu, skatina lyčių atotrūkį. Todėl tiriamieji paralelinių klasių moksleiviai pasirinkti skirtingų lyčių. Tokiu būdu stengtasi išlaikyti amžiaus bei lyčių įvairovę. Pasirinkti vyriausieji gimnazijos atstovai, abiturientai, dėl stereotipo, užfiksuoto stebint įvairių mokyklų tendencijas, esą jie yra linkę su panieka žiūrėti į jaunesnius moksleivius, neretai įvardijami terminu „pasikėlę“. Antrokai gimnazistai pasirinkti vardan respondentų amžiaus skirtumo, atmetant pirmokų gimnazistų variantą dėl galimai dar nepilnos jų integracijos naujojoje bendruomenėje. Taip pat stengtasi atsirinkti kuo įvairesnius mokinius jų manierų, užsiėmimų, interesų atžvilgiu, kreipiant dėmesį į Bordieu kultūrinės reprodukcijos koncepciją. Šis tyrimas yra vienkartinis, pagal tikslą – žvalgomasis, dėl to nedidelės apimties. Dokumentiniais šaltiniais naudotasi surinkti pradinei tyrimo medžiagai bei iškelti hipotezę. Atsižvelgta į Juliaus Janonio gimnazijos renginių planą, teikiamą socialinę ir psichologinę pagalbą, mokomųjų dalykų konsultacijų prieinamumą bei mokyklos reitingą Lietuvos mastu. Tiriamųjų apibūdinimas: • respondentas A – vyriškos lyties antrokas gimnazistas; • respondentė B – moteriškos lyties antrokė gimnazistė; • respondentas C – vyriškos lyties ketvirtokas gimnazistas; • respondentė D – moteriškos lyties ketvirtokė gimnazistė. Tyrimo rezultatai ir jų analizė Aktyvumas ir galimybės popamokinėse veiklose Juliaus Janonio gimnazija siūlo itin platų popamokinės veiklos pasirinkimų spektrą: sporte – krepšinis, tinklinis, kitos populiarios komandinio žaidimo šakos, užsiėmimai aerobika, treniruokliais ir pan.; meno srityje – dailės studija, teatro studija, įvairūs muzikiniai užsiėmimai, galimybė naudotis mokyklos instrumentais; savanorystės srityje – jaunieji samariečiai, Žemės draugai. Pakankamai savarankiškai veikia mokinių seimas. Įvairaus pobūdžio renginiai vyksta kiekvieną savaitę. Visi tiriamieji vienaip ar kitaip yra įsitraukę į kultūrinę veiklą mokykloje. 50 procentų iš jų neturi kitos veiklos už mokyklos ribų. Dalis jų realizuoja savo mėgstamą veiklą mokykloje, kuria užsiiminėjo dar iki atėjimo į gimnaziją. Pvz. respondentas A, užsiimantis muzika ir fotografija, šias veiklas realizuoja koncertų ir renginių metu – tiek kaip muzikos atilikėjas, tiek kaip įvykių fiksuotojas fotoaparatu. Visi respondentai lankosi mokyklos renginiuose – kaip žiūrovai, organizatoriai ar dalyviai. Didžioji dalis jų yra organizavę bent vieną renginį mokykloje. Interviu metu visi respondentai patys išskyrė patriotiškumą skatinančius renginius1, juos vertindami itin teigiamai. Pasakojo apie mokyklos tradicijas kasmet rengti tam tikras akcijas ar renginius tautinių švenčių metu. 50 procentų respondentų to pasigedo anksčiau lankytose mokyklose. Tarpusavio santykiai mokyklos bendruomenėje Respondentai santykius klasėje vertino gana teigiamai. Visi atsakė, kad didelių pykčių klasėje nebūna ir, ypač išorės atžvilgiu, jaučiama vienybė. Respondentas A išskyrė, kad pirmoje gimnazinėje klasėje vienybė buvo didesnė, o dabar atsiradęs susiskirstymas grupėmis dėl dalies moksleivių žalingų įpročių, tačiau ir tai nesukelia konfliktų, engimo ar patyčių. Tuo tarpu respondentas C išskyrė, kad pirmoje ir antroje gimnazinėse klasėse buvo daugiau nestabilumo moksleivių santykiuose, o prasidėjus periodui kai į pamokas einama ne pagal klases, o srautus, santykiai tapo labiau nusistovėję. Patyčių ir diskriminacijos moksleivių santykiuose respondentai beveik nepastebi. Įvardijo, kad pasitaiko greičiau tam tikrų nesutarimų, interesų išsiskyrimo, tačiau ne iracionalių patyčių. Respondentas A įvardino egzistuojančius „draugiškus apsižodžiavimus“, prisipažinęs, kad ir pats juos kartais inicijuoja, tačiau nemano, kad tai kam nors tai sukelia neigiamas emocijos. Respondentė D minėjo, kad pastebi apkalbas, bet ne tiesiogines patyčias. Paklausus apie mokinių ir mokytojų santykius, nuomonės kiek labiau skyrėsi. Respondentai A ir D sakė jaučiąsi labai gerai prie mokytojų, jaučia jų paramą bei santykius įvardino kaip šiltus. Respondentas A išskyrė mokytojų paprastumą bendravime, ko stokojo jo praeitoje mokykloje (progimnazijoje). Tuo tarpu respondentai B ir C nebuvo linkę santykių taip generalizuoti, savo santykius su mokytojais laiko labiau formaliais ir išskyrė dvi mokytojų grupes: vieni, pasak jų, yra labiau orientuoti mokinį gerai paruošti egzaminui, kartu būdami ir griežtesni, o kiti esą yra labiau orientuoti į bendravimą su mokiniais, juokelius. Tačiau pastarųjų neišskyrė kaip mažiau profesionalių ir pridėjo, kad pas juos, norint gerų rezultatų, reikia parodyti didesnę iniciatyvą patiems mokiniams. Kalbėdami apie santykius su mokyklos administracija ir kitus darbuotojus, visi respondentai visų pirma išskyrė rūbininkę, pas kurią moksleiviai dažnai eina blogais momentais ar tiesiog norint išsikalbėti (šiame fenomene galime rūbininkę išskirti kaip atliekančią neformalios psichologės funkciją). Su kitais darbuotojais moksleiviai santykių nepalaiko. Tik respondentas A įvardino, kad jaučiasi kiek susikaustęs eidamas susitikti su administracijos atstovais, „nes tai nekasdieniška ir paprastai einama dėl formalių reikalų“. Specifinių elitinių sluoksnių ar luomų moksleiviai beveik nepastebi. Jie išskiria atskiras grupuotes, kurios gali turėti savo vidinę hierarchiją, tačiau tai, pasak jų, negalioja visai mokyklai. Bendras moksleivių mokyklos vertinimas Socialinių mokslų daktarė R. Dobranskienė išskiria kūrybą ir individo santykių su aplinka skatinimą kaip svarbius saviraiškos komponentus. Šiuo požiūriu pakankamai plėtojama saviraiška padeda kurti teigiamą mikroklimatą mokykloje. Tiriamosios mokyklos atveju, visi respondentai minėjo, kad gimnazija nestokoja mokiniams siūlomų saviraiškos galimybių. Apskritai, visi respondentai teigiamai vertina atmosferą mokykloje ir yra patenkinti šia švietimo įstaiga. Gerą savo savijautą mokykloje jie grindžia gerais santykiais su bendruomene, ypač pačių mokinių tarpusavyje bei mokyklos kultūrinės veiklos gausa ir kokybe. Jie atmosferą įvardija žodžiais „šilta“, „jauki“, „maloni“ ar tiesiog „gera“. Visi respondentai sutiko, kad ši mokykla jiems diegia tam tikrus dalykus, vertybes. Tai, pasak jų, jaučiama ir pamokose. Pvz. respondentas A itin išskyrė patriotiškumą, tautiškumą, kuris jaučiasi tiek renginių metu, tiek pamokų metu (pilietiškumo pagrindų, istorijos, lietuvių kalbos dalykai). Respondentė B išskyrė atsakomybės ugdymą. Paklausus ar jie jaučiasi patobulėję išvardintų vertybių/dalykų atžvilgiu, atsakė teigiamai. Pasiteiravus kodėl, jų nuomone, būtent Juliaus Janonio gimnazijoje mokosi mokiniai, kuriantys tokią teigiamą atmosferą (kiekvienas respondentas prieš šį klausimą jau buvo pats įvardijęs blogas patirtis ankstesnėse mokyklose), kėlė hipotezę, kad į šią mokyklą ateina labiau (teigiamai) pasižymėję mokiniai dėl nuo seno egzistuojančio mokyklos gero vardo. Išvados Apibendrinant, pagal tris komponentus – mokinių aktyvumo lygį ir galimybes tam, bendruomenės tarpusavio santykius bei, svarbiausia, pačių moksleivių savo mokyklos vertinimą – galima teigti, kad Juliaus Janonio gimnazijoje vyraujantis mikroklimatas yra itin palankus moksleiviams. Anot Ž. Bieliausko ir R. Mulerankaitės, sveikas psichologinis mikroklimatas dažniausiai apsprendžia žmogaus veiklos sėkmę. Bloga atmosfera darbe, ypač įtampa, konfliktai, neigiamai veikia žmogaus psichiką, ilgainiui gali sukelti depresiją, apatiją ar ligas, o tai veikia visą socialinių santykių sistemą, žmonių profesinį aktyvumą ir pajėgumą bei savirealizacijos laipsnį. Tai galima pritaikyti ir mokyklai. Juliaus Janonio gimnazijos mokiniai pasižymi itin gerais egzaminų rezultatais, o pati mokykla, pagal 2010 m. žurnalo „Veidas“ sudarytą reitingų lentelę, yra vienuoliktoje vietoje Lietuvos mastu. Galima teigti, kad prie to yra prisidėjęs būtent palankus mokyklos mikroklimatas. Literatūros sąrašas: 1. BIELIAUSKAS, Žilvinas; MULERANKAITĖ, Rasa. Bibliotekos kolektyvo socialinis-psichologinis mikroklimatas. Vilnius, 1989. 79 p. 2. GIDDENS, Anthony. Sociologija. Kaunas, 2005. 683 p. 3. DOBRANSKIENĖ, Romualda. Mokyklos bendruomenės vadyba. Klaipėda, 2004. 182 p. 4. Gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingas 2010 m. In Veidas [interaktyvus]. 2010, nr. 31 [žiūrėta 2013 m. sausio 21 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!