Kodėl darbo suvaržymai griežtesni Europoje nei Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV)?

Šiame darbe lyginami skirtingi darbo suvaržymų įstatymai atskirose Europos šalyse ir JAV bei jų sąsajos su migracija. Pagrindinis dėmesys skiriamas vidinei migracijai, t.y. tarp atskirų šalies regionų, tarp atskirų valstijų, tarp skirtingų Europos šalių. Apžvelgiami instituciniai šalių skirtumai.
Institucinių skirtumų reikšmė yra palyginti gerai identifikuota JAV ir Europoje, tačiau jų ištakos sunkiai įvardijamos. Šios šalys yra demokratiškos, o institucijos yra demokratinės politikos procesų rezultatas. Tuomet kyla klausimas: kodėl europiečiams reikia tam tikrų darbo suvaržymų, o amerikiečiams – ne? Atsakymas į šį klausimą padės suprasti darbo suvaržymų reikšmę. Darbo įstatymų griežtumas lemia skirtingus migracijos srautus abiejuose kontinentuose. Aptariamos priežastys, sąlygojančios skirtingus migracijos kaštus.
1. Darbo įstatymai Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose
Atleidimo iš darbo reguliavimas arba darbo suvaržymų įstatymai (DSĮ) yra daug griežtesni Europos šalyse nei Jungtinėse Valstijose. Pirmoje lentelėje pavaizduotas darbo suvaržymų įstatymų (DSĮ) griežtumo indikatorius OECD šalyse (OECD – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija). Šį indikatorių sudaro trys komponentai:
1) susijęs su darbuotojų atleidimo iš darbo reguliavimu, dirbančių pastovų darbą;
2) susijęs su terminuotų sutarčių reguliavimu;
3) susijęs su laikinų darbo sutarčių reguliavimu.
1 lentelė. Darbo suvaržymai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančiose šalyse
Šalis
Ilgalaikės darbo sutartys
Terminuotos darbo sutartys
Laikinos darbo sutartys
1980-ųjų pabaiga
1990-ųjų pabaiga
1980-ųjų pabaiga
1990-ųjų pabaiga
1980-ųjų pabaiga
1990-ųjų pabaiga
JAV
0.2
0.2
0
0
0.5
0.5
Didžioji Britanija
0.8
0.8
0
0
0.5
0.5
Kanada
0.9
0.9
0
0
0.5
0.5
Australija
1.0
1.0
1.3
1.3
0.5
0.5
Airija
1.6
1.6
0
0
0.5
0.5
Naujoji Zelandija
-
1.7
-
0.3
-
0.5
Šveicarija
1.2
1.2
1.3
1.3
0.5
0.5
Belgija
1.5
1.5
5.3
2
4
3.5
Prancūzija
2.3
2.3
3.5
4
2.6
3.3
Austrija
2.6
2.6
1.8
1.8
1.8
1.8
Vokietija
2.7
2.7
3.5
1.8
4
2.8
Olandija
3.1
3.1
1.5
0.8
3.3
1.6
Danija
1.6
1.6
1.3
1.3
4
0.5
Suomija
2.7
2.1
3.3
3.3
0.5
0.5
Norvegija
2.4
2.4
3.3
3.3
3.8
2.3
Švedija
2.8
2.8
2.7
1.8
5.5
1.5
Graikija
2.5
2.4
4
4
5.5
5.5
Ispanija
3.9
2.6
1.4
3
5.5
5
Italija
2.8
2.8
5.3
4.3
5.5
3.3
Portugalija
4.8
4.3
2.3
2.3
4.5
3.8
Šaltinis: OECD (1999).
Indikatorius rodo, jog lengviausiai iš darbo atleidžiama JAV ir anglosaksiškose šalyse nei daugelyje Europos šalių. Tai grindžiama dideliu kontrastu tarp JAV ir Europos šalių, nes būtent dėl tokio atleidimo iš darbo reguliavimo buvo kaltinama specifinė darbo rinka Europoje. Tačiau empiriniai įrodymai to aiškiai neparodo. Empiriniai tyrimai nerodo, jog darbo suvaržymai neigiamai veiktų nedarbo lygį, tačiau sutariama, jog darbo suvaržymai reikšmingai sumažina nedarbo lygį (Nickell ir Layard 1999). Kitaip tariant, bedarbiui yra žymiai lengviau rasti darbą lanksčios negu nelanksčios politikos šalyje (Schettkat 1997).
Saint-Paul (1997, 2000) įdėjo didelį indėlį į darbo rinkos institucijų politinę ekonomiją. Jis pateikia pagrindinę priežastį, kodėl darbo suvaržymų įstatymai yra griežtesni Europoje nei JAV...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!