MIKALOJAUS DAUKŠOS „POSTILĖ“. IDĖJINIS „PRAKALBOS Į MALONŲJĮ SKAITYTOJĄ“ TURINYS
KONTEKSTAS.
Tautos samprata iki M. Daukšos:
Tautos samprata iki M.Daukšos
Tai – feodalai, didikai ir bajorai
Tai – valstybė (svarbi teritorija, o ne etninė priklausomybė)
IŠVADA: Svarbiausia luomas, religija, kilimo vieta (taip buvo ir kitose šalyse)
Provincinis lietuvių tautos uždarumas, susiskaldymas (Lietuviai - aukštaičiai, žemaičiai – suvokiami kaip
svetimšaliai, o jų tarmės suvokiamos kaip 2 skirtingos kalbos).
Paradoksalios situacijos:
Lietuvos piliečiai, daugiausiai bajorai, sukuria tautinę raštiją XVI a. viduryje už Lietuvos ribų (Mažoji Lietuva, Mažvydas). Tuo tarpu pačioje tėvynėje lietuviškos knygos pradedamos leisti tik XVI a. pabaigoje.
Prakalba į malonųjį skaitytoją, iškelianti gimtosios kalbos mokėjimą, lietuviškoje Postilėje rašoma lenkų kalba, kad būtų suprantama sulenkėjusiems bajorams.
Veiksniai, nulėmę M.Daukšos požiūrį į lietuvių kalbą:
Gimtoji vaikystės ir aplinkos kalba – lietuvių. Su lenkų kalba susidūrė, turbūt, tik mokydamasis.
Ryšys su liaudimi, smulkiąja bajorija. (Smulkieji bajorai, ypač Žemaitijoje, buvo labai prisirišę prie savo gimtosios lietuvių kalbos ir XVI amžiuje ją tevartojo. Daukša kilęs iš smulkiųjų bajorų)
Kova dėl Lietuvos savarankiškumo po Liublino unijos. (Vienas aktyviausių tos kovos dalyvių buvo tiesioginis Daukšos viršininkas ir rėmėjas — M. Giedraitis: žadinęs ir tautinį sąmoningumą, skatinimą rūpintis lietuvių kalbos likimu.)
Renesansas. Renesanso epochoje vyko persilaužimas iš lotynų kalbos į tautines kalbas.
Postilės Prakalba – retorinis tekstas. Tai keturių puslapių kūrinys, nukreiptas prieš bajorijos sulenkėjimą, karštai ginantis gimtosios kalbos teises. Tautinės kalbos ugdymo pastangos lydėjo Renesanso kultūrą daugelyje šalių: Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.
IDĖJINIS „PRAKALBOS Į MALONŲJĮ SKAITYTOJĄ“ TURINYS
Idėja | Citata | Išaiškinimas |
Išryškėja moderni renesansinė tautos samprata | „Kurgi pagaliau pasaulyje yra tokia prasta ir niekinga tauta, kuri neturėtų šių trijų, lyg įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? | Tautos sampratoje pirmą sykį be teritorijos atsiranda kalbos ir kultūros (būdo) sąvokos. Svarbiausia iš jų kalba. Dingsta luomo kategorija. |
Iškeliamas visai naujas, renesansinis požiūris į kalbą |
Šį darbą sudaro 1029 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!