Daukšos „Prakalbos į malonųjį skaitytoją“ kontekstai ir jų sąsajos su tekstu

DAUKŠOS „PRAKALBOS Į MALONŲJĮ SKAITYTOJĄ“ KONTEKSTAI IR JŲ SĄSAJOS SU TEKSTU KONTRREFORMACIJA. 1569 m. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius Į Lietuvą pasikvietė jėzuitų ordiną. Jo tikslas buvo kovoti prieš sparčiai plintantį protestantizmą. Jėzuitai steigė kolegijas, perėmė Vilniaus ir Varnių kunigų seminarijas, leido knygas lietuvių kalba. Jie tikėjo, kad reikia su žmonėmis klabėti gimtąja kalba, tada jie geriau supras Dievo žodį ir jų tikėjimas taps gilesnis. Aiškinti Dievo žodį, anot jų, yra kunigų pareigia, paprasti žmonės turi paklusti. Bet tam, kad paprastas žmogus suprastų Šventą Raštą teisingai, kunigai turi kalbėti gimtąja kalba. KŪRINIO SĄSAJOS SU KONTEKSTU: Daukšos „Postilės“ tikslas – nugalėti protestantizmą Lietuvoje, Daukša perspėja kunigus, kad reikia su liaudimi kalbėti jų kalba, nes kitaip netikinčiųjų sielos negaus tikrų tikėjimo tiesų ir atsidurs pavojuje (pakliūti į pragarą). SĄSAJAS ĮRODANČIOS CITATOS NR.: RENESANSO HUMANIZMAS. Renesanso metu suklesti tautinės kalbos, akcentuojama, kad reikia kalbėti ir šviestis savo gimtąja kalba. Kiekvienas save gerbiantis intelektualus žmogus privalo ja kalbėti. Be to, buvo manyta, prastuomenė taip pat greičiau tobulės, jeigu mokės rašyti ir skaityti bent gimtąja kalba. Gimtoji kalba suprantama kaip prigimtinė duotybė, Dievo dovana, kurią reikia puoselėti ir branginti, nes būtent ji yra raktas į dvasinį ir intelektualinį nušvitimą. KŪRINIO SĄSAJOS SU KONTEKSTU: Daukša kritikuoja visus, kurie pamiršta lietuvių kalbą, ragina ja didžiuotis ir branginti. Jis akcentuoja, kad atsižadėti savo kalbos – tai išduoti Dievą ir iškreipti prigimtį. SĄSAJAS ĮRODANČIOS CITATOS NR.: ISTORINĖ-POLITINĖ SITUACIJA. XVI a. Lietuvoje dar laikomasi viduramžiškos tautos sampratos, kad tauta – tai bajorija. Sulenkėjusi bajorija atsižada lietuvių kalbos, lietuviškai kalba tik trečiasis luomas. Tuo metu LDK svarbesnis dalykas buvo, kokios valstybės pilietis žmogus, o ne kokia kalba (to meto Radvilos, nors kilę iš etninių lietuvių, kalbėjo gudų kalba, o vėliau – lenkų). Kyla grėsmė, kad iš ATR išnyks pagrindinis lietuviškumo bruožas – kalba. SĄSAJOS SU KONTEKSTU: Daukša siekia ne tik religinių tikslų, jis siekia stiprinta LDK valstybingumą. Teritorija, kalba ir papročiai yra tai, kas jungia žmones į tautą ir valstybę. Prakalboje pabrėžiama, kad valstiečiai taip pat priklauso tautai, todėl taip pat privalo būti šviečiami ir ugdomi. SĄSAJAS ĮRODANČIOS CITATOS NR.: PRISKIRKITE CITATAS ATITINKAMAM KONTEKSTUI 1. „Kurgi, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba ir visados rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir gražinti.“ 2. „Argi nematome, kiek daug mūsų Didžiojoje Kunigaikštystėje žūsta dėl tikybos ir sielos išganymo dalykų nežinojimo; kiek daug atsilikusių ir paskendusių sunkiuose pagoniškuose prietaruose ir šiandien tebegyvena.“ 3. „Jeigu toks gyvulių paikumas sukeltų tarp jų tokį sąmyšį, tai galime suprasti, koks sumišimas ir netvarka kyla, kai žmogus, dėl kitos tautos kalbos savo gimtąją visiškai paniekinęs, taip pamėgsta svetimąją (pamiršdamas savąją, kuria Dievas ir gamta liepia kalbėti), lyg pats būtų ne to krašto ir kalbos.“ 4. „Juk iš prigimties kiekvienas labiausiai linksta ir stipriai prisiriša tiek prie savo tautos ir kraujo, tiek ir prie savo kalbos.“ 5. „Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, viešpatysčių sargas.“ 6. „Ir čia išgirsti gryną ir nesuklastotą Tavojo Jėzaus mokslą. Pasisemsi iš čia sukauptos šventųjų Tėvų ir mokytojų senovinės išminties bei tikrojo katalikų tikėjimo. Čia rasi tiesos apgynimą nuo naujų pseudo mokslų. Skaitykite visi su meile, o ypač jūs, kurių rūpesčiui patikėtos tikinčiųjų sielos. Iš čia semsitės sveiko mokslo, teisingo visuotinio tikėjimo, kurį jiems perteikinėsite. Ir čia išmoksite, kaip suprasti ir aiškinti Šventąjį Raštą bei įveikti jo neaiškumus. Iš čia, kaip iš strėlinės, galėsite traukti aštrias strėles, kuriomis perversite ir beveik sunaikinsite ir eretikų žabangas, ir klaidingų mokslų apgaules, ir naujus piktžodžiavimus. Čia rasite vaistų įvairiausioms dvasiškoms ligoms ir žaizdoms gydyti. Čia sužinosite net savo ir savo Avelių privalomas pareigas. Kai kada tas mano veikalas galės padėti ir užsiėmusiems“. 7. „Kaip paprasti žmonės supras, kas gera ir išganinga, jeigu tas, kuris turi juos mokyti, jų kalbos arba nemoka, arba ja bjaurisi; kaip jie klausys ir tikės, ką sako šv. Povilas, jeigu neturi skelbėjo; ką jie darys, jeigu nesupranta mokytojo. Pasigailėkime mūsų pačių kraujo, kuris džiūsta dėl barbariškos ganytojiško darbo padėties. Pasigailėkime mūsų pačių kūno dalių (nes mes sudarome vieną kūną ne vien Kristuje, bet ir Tėvynėje).“ 8. „Pati prigimtis visus to moko ir kiekvienas beveik iš motinos krūties įgauna potraukį į savąją kalbą – ją mielai vartoti, išlaikyti ir propaguoti.“ I idėja – GIMTOJI KALBA YRA ĮRANKIS TIKĖJIMUI SKLEISTI. Kontekstas. KONTRREFORMACIJA. 1569 m. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius į Lietuvą pasikvietė jėzuitų ordiną. Jo tikslas buvo kovoti prieš sparčiai plintantį protestantizmą. Jėzuitai steigė kolegijas, perėmė Vilniaus ir Varnių kunigų seminarijas, leido knygas lietuvių kalba. Jie tikėjo, kad reikia su žmonėmis kalbėti gimtąja kalba, tada jie geriau supras Dievo žodį ir jų tikėjimas taps gilesnis. Aiškinti Dievo žodį, anot jų, yra kunigų pareigia, paprasti žmonės turi paklusti. Bet tam, kad paprastas žmogus suprastų Šventą Raštą teisingai, kunigai turi kalbėti gimtąja kalba. KŪRINIO SĄSAJOS SU KONTEKSTU: Daukšos „Postilės“ tikslas – nugalėti protestantizmą Lietuvoje, Daukša perspėja kunigus, kad reikia su liaudimi kalbėti jų kalba, nes kitaip netikinčiųjų sielos negaus tikrų tikėjimo tiesų ir atsidurs pavojuje (pakliūti į pragarą). CITATA: „Argi nematome, kiek daug mūsų Didžiojoje Kunigaikštystėje žūsta dėl tikybos ir sielos išganymo dalykų nežinojimo; kiek daug atsilikusių ir paskendusių sunkiuose pagoniškuose prietaruose ir šiandien tebegyvena.“ „Ir čia išgirsti gryną ir nesuklastotą Tavojo Jėzaus mokslą. Pasisemsi iš čia sukauptos šventųjų Tėvų ir mokytojų senovinės išminties bei tikrojo katalikų tikėjimo. Čia rasi tiesos apgynimą nuo naujų pseudo mokslų. Skaitykite visi su meile, o ypač jūs, kurių rūpesčiui patikėtos tikinčiųjų sielos. Iš čia semsitės sveiko mokslo, teisingo visuotinio tikėjimo, kurį jiems perteikinėsite. Ir čia išmoksite, kaip suprasti ir aiškinti Šventąjį Raštą bei įveikti jo neaiškumus. Iš čia, kaip iš strėlinės, galėsite traukti aštrias strėles, kuriomis perversite ir beveik sunaikinsite ir eretikų žabangas, ir klaidingų mokslų apgaules, ir naujus piktžodžiavimus. Čia rasite vaistų įvairiausioms dvasiškoms ligoms ir žaizdoms gydyti. Čia sužinosite net savo ir savo Avelių privalomas pareigas. Kai kada tas mano veikalas galės padėti ir užsiėmusiems“. II idėja – GIMTOJI KALBA YRA DIEVO / GAMTOS DOVANA, KURI LEIDŽIA DVASIŠKAI IR INTELEKTUALIAI TOBULĖTI, TODĖL JOS IŠSIŽADĖTI YRA NUODĖMĖ. Kontekstas. RENESANSO HUMANIZMAS. Renesanso metu suklesti tautinės kalbos, akcentuojama, kad reikia kalbėti ir šviestis savo gimtąja kalba. Kiekvienas save gerbiantis intelektualus žmogus privalo ja kalbėti. Be to, buvo manyta, prastuomenė taip pat greičiau tobulės, jeigu mokės rašyti ir skaityti bent gimtąja kalba. Gimtoji kalba suprantama kaip prigimtinė duotybė, Dievo dovana, kurią reikia puoselėti ir branginti, nes būtent ji yra raktas į dvasinį ir intelektualinį nušvitimą. KŪRINIO SĄSAJOS SU KONTEKSTU: Daukša kritikuoja visus, kurie pamiršta lietuvių kalbą. Jis akcentuoja, kad atsižadėti savo kalbos – tai išduoti Dievą ir iškreipti prigimtį. CITATA: „Pati prigimtis visus to moko ir kiekvienas beveik iš motinos krūties įgauna potraukį į savąją kalbą – ją mielai vartoti, išlaikyti ir propaguoti.“; „Jeigu toks gyvulių paikumas sukeltų tarp jų tokį sąmyšį, tai galime suprasti, koks sumišimas ir netvarka kyla, kai žmogus, dėl kitos tautos kalbos savo gimtąją visiškai paniekinęs, taip pamėgsta svetimąją (pamiršdamas savąją, kuria Dievas ir gamta liepia kalbėti), lyg pats būtų ne to krašto ir kalbos.“; „Juk iš prigimties kiekvienas labiausiai linksta ir stipriai prisiriša tiek prie savo tautos ir kraujo, tiek ir prie savo kalbos.“ Analogija (kuriamas ryšys tarp skirtingų objektų; čia – gamtos ir žmogaus): Kas per keistenybės būtų tarp gyvulių, jeigu varnas užsimanytų suokti kaip lakštingala, o lakštingala - krankti kaip varnas, ožys - staugti kaip liūtas, o liūtas - bliauti kaip ožys? Tokia analogija norima parodyti, kad Dievas nustatė tvarką gamtoje ir visuomenėje (visi pirmiausia turi kalbėti savo kalba) ir jokiam žmogui nevalia jos griauti. III idėja – GIMTOJI KALBA YRA TAUTOS IR VALSTYBĖS PAGRINDAS, BŪTENT JI ŽMONES JUNGIA Į TAUTINĘ BENDRUOMENĘ. Kontekstas. ISTORINĖ-POLITINĖ SITUACIJA. XVI a. Lietuvoje dar laikomasi viduramžiškos tautos sampratos, kad tauta – tai bajorija. Sulenkėjusi bajorija atsižada lietuvių kalbos, lietuviškai kalba tik trečiasis luomas. Tuo metu LDK svarbesnis dalykas buvo, kokios valstybės pilietis žmogus, o ne kokia kalba (to meto Radvilos, nors kilę iš etninių lietuvių, kalbėjo gudų kalba, o vėliau – lenkų). Kyla grėsmė, kad iš ATR išnyks pagrindinis lietuviškumo bruožas – kalba. SĄSAJOS SU KONTEKSTU: Daukša siekia ne tik religinių tikslų, jis siekia stiprinta LDK valstybingumą. Teritorija, kalba ir papročiai yra tai, kas jungia žmones į tautą ir valstybę. Prakalboje pabrėžiama, kad valstiečiai taip pat priklauso tautai, todėl taip pat privalo būti šviečiami ir ugdomi. CITATOS: „Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, viešpatysčių sargas.“; „Kurgi, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba ir visados rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir gražinti.“ Vardas………….......................………… Pavardė............................................................... Klasė........... 1. Susiekite sąvokas su apibrėžimais. Ta pati raidė gali būti naudojama kelis kartus. Kai kurios raidės gali likti nepanaudotos (10 taškų). E....Jėzuitų ordinas; A....Reformacija; J....Unitų ordinas; G....Martynas Mažvydas; C....Abiejų Tautų Respublika; Y....Vujekas; H....Renesansas; F....„Postilė“; J....epinė poema; J....Retorika. A – religinis sąjūdis, siekęs reformuoti katalikų Bažnyčią; jam priešinosi Daukša; B – protestantų kunigas, kuris bendradarbiaudamas su Daukša kovojo dėl lietuvių kalbos išlikimo; C – lenkų ir lietuvių valstybė, kurioje gyveno ir dirbo Daukša; D – lietuvių ir prūsų valstybė, kurioje atsirado protestantizmas; E – buvo įsteigtas kovai su Reformacija; F – pamokslų rinkinys, kurį į lietuvių kalbą išvertė Daukša; G – pirmosios lietuviškos knygos pradininkas, priklausęs priešingam religiniams judėjimui nei Daukša; H – epocha, kuriai priskiriamas Daukša; I – Daukšos „Postilė“ prakalbos žanras; Y – „Postilės“, kurią į lietuvių kalbą išvertė Daukša, autorius; J – ši sąvoką į sąrašą įtraukta be reikalo (su Daukša nesusijusi). 2. Parašydami TAIP arba NE, nurodykite, ar teisingi šie teiginiai. (6 taškai) TAIP Daukšos „Postilės“ prakalba pirmiausia skirta dvasininkams ir bajorams. TAIP Daukša „Postilės“ prakalba siekia stiprinti tuo metu į ATR sudėtį įėjusios LDK valstybingumą. NE Daukša „Postilę“ parašė lenkiškai ir vokiškai, kad ją suprastų ir Mažosios, ir Didžiosios Lietuvos lietuviai. NE Daukša, matydamas, kad caro cenzūra baigia sužlugdyti lietuviškumą, parašo „Prakalbą į malonųjį skaitytoją“. TAIP Daukša siekia kelti lietuvių patriotinius jausmus, ugdyti tautinį sąmoningumą. NE Daukša kritikuoja lietuvius, kurie mokosi ir vartoja kitas kalbas (ypač lenkų). 3. Perrašykite teiginius vietoj daugtaškių įrašydami trūkstamą ir ištaisydami klaidingą informaciją (10 taškų): I. Daukšos „Postilė“ – protestantiškų pamokslų rinkinys, parašytas .............................. kalba (išskyrus prakalbą). Daukšos „Postilė“ – protestantiškų (=katalikiškų) pamokslų rinkinys, parašytas LIETUVIŲ kalba (išskyrus prakalbą). II. Daukša „Postilės“ prakalbą parašo ................................., kad jį suprastų suvokietėję lietuvių bajorai. Daukša „Postilės“ prakalbą parašo LENKIŠKAI, kad jį suprastų suvokietėję (=SULENKĖJĘ) lietuvių bajorai. III. Daukša „Postilėje“ išskiria tris svarbiausias tautos vertybes: gimtąją, himną ir ................................. . Daukša „Postilėje“ išskiria tris svarbiausias tautos vertybes: gimtąją, himną (=TĖVŲ ŽEMĘ) ir PAPROČIUS. IV. Daukša kritikuoja ATR dvikalbystę ir sako, kad lenkų kalbą reikia ...................................................... . Daukša kritikuoja (=GINA/PALAIKO) ATR dvikalbystę ir sako, kad lenkų kalbą reikia TAIP PAT MOKĖTI. V. Žodžiais, kad „Postilėje“ „rasi tiesos apgynimą nuo naujų pseudomokslų“, reformatas Daukša sukritikuoja ........................ judėjimą. Žodžiais, kad „Postilėje“ „rasi tiesos apgynimą nuo naujų pseudomokslų“, reformatas (=KONTRREFORMATAS) Daukša sukritikuoja PROTESTANTŲ/REFORMACIJOS judėjimą. 4. „Postilės“ prakalba parašyta I vns. ir I dgs. asmeniu (aš ir mes). Kokių konkrečių tikslų autorius siekia tokiu kalbėjimo būdu? Tau padės citatos. Aptark ir I vns., ir I dgs. asmens funkciją. (2 taškas) Man, norinčiam, gerbiamas ir mielas Skaitytojau, ką nors gera savo tėvų šaliai padaryti ar kuo nors jai pagelbėti, atiteko ir mano luomui priderantis, ir mūsų garsiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje paplitusiai katalikų Bažnyčiai ne tik puikus ir didžiai malonus, bet ir labai reikalingas darbas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!