M. Daukšos Postilės prakalba, jos turinys ir išraiška

M. Daukšos ,,Postilės“ prakalba, jos turinys ir išraiška Biografinis kontekstas. Mikalojus Daukša – humanistinių pažiūrų asmenybė, XVI a. lietuvių raštijos veikėjas, gimtosios kalbos teisių gynėjas. Mikalojus Daukša augo gausioje bajorų šeimoje netoli Kėdainių. Lenkėjimas to krašto dar nebuvo palietęs, todėl gimtoji M. Daukšos kalba – lietuvių (vaikystėje lenkiškai tikrai nemokėjo). Iš amžininkų išsiskyrė puikiu humanistiniu išsilavinimu, puikiai mokėjo lotynų, lenkų, kanceliarinę slavų kalbas. Kadangi Lietuvoje dar nebuvo kolegijų ar universiteto, todėl neabejotinai studijavo kažkur užsienyje (galbūt Krokuvos ar net liuteroniškame Karaliaučiaus universitete). Nors Daukša gyveno reformacijos klestėjimo metais, tačiau visa savo veikla kovojo prieš reformaciją Lietuvoje, gynė ne protestantizmą, bet katalikybę, troško parengti lietuvių kalba katalikiškų knygų. Nepaisant to, ir jį veikė humanizmo idėjos: buvo krašto patriotas, tolerantiškas. Norėdamas turėti neblogą pragyvenimo šaltinį ir atsidėti mokslui, tapo dvasininku. Daukša ilgą laiką gyveno Žemaičių vyskupijos centre Varniuose ir dirbo kartu su žymiu Žemaičių vyskupu Merkeliu Giedraičiu, suvaidinusiu ryškų vaidmenį kontrreformacijos judėjime. Giedraitis rėmė Daukšos darbus, kurie buvo labai svarbūs kaip atsakymai į kultūrinius ir religinius protestantų iššūkius, be to, būdamas LDK patriotas, globojo istoriką Motiejų Strijkovskį ir rūpinosi, kad būtų parašyta Lietuvos istorija. M. Strijkovskį ir M. Daukšą siejo humanistams būdingas noras aprašyti lietuvių tautos kilmę ir nurodyti svarbiausius tautos išskirtinumo bruožus bei kas lemia jos išlikimą. Abi M. Daukšos knygos - ,,Katekizmas“ (1595) ir ,,Postilė“ (1599) – išleistos gyvenimo pabaigoje. M. Daukša mirė ir palaidotas Varniuose. Kultūrinis kontekstas. ,,Katekizmas“ – tai pirmoji lietuviška knyga, išspausdinta LDK. M. Daukšos „Katekizmas“, panašiai kaip ir Mažvydo „Katekizmas‘: 1) supažindino su pagrindinėmis katalikų tikėjimo tiesomis, 2) smerkė pagonišką lietuvių tikėjimą: ugnies, žalčių, Perkūno ir kt. garbinimą. Daukša į katekizmą dar įdėjo dvi giesmes. Tai pirmosios lietuviškos giesmės, išspausdintos LDK ir pirmosios lietuviškos katalikiškos giesmės. ,,Postilė“ – tai reikšmingiausias M. Daukšos darbas. Ji buvo versta iš lenkų kalbos, kurios autorius - lenkų jėzuitas, kontrreformatas. Tikslas - įveikti protestantizmą Lietuvoje. Reikšmingiausia kultūros istorijai - „Prakalba į malonųjį skaitytoją“, kurioje Daukša lenkų kalba kreipėsi į savo tautiečius, dar nesusidūrusius su rašytine lietuvių kalba ir savo kasdieniame gyvenime vartojusius kitas kalbas. Lietuvoje tuo metu buvo įsigalėjusios trys - rusų, lotynų ir lenkų - rašytinės kalbos, todėl buvo nelengva įrodyti lietuvių kalbos vartojimo būtinybę. Lotyniškosios lietuvių tautos ir kalbos kilmės šalininkai rėmė lotynų kalbos tradiciją, slaviškosios teorijos rėmėjai laikė lietuvių tautą ir kalbą slavų pasaulio dalimi. Po Liublino unijos lenkų kalba vis labiau įsigalėjo Lietuvos bajorų sluoksniuose. Todėl prakalba parašyta lenkiškai ir skirta stambiesiems Lietuvos feodalams. Apie juos prakalboje ir kalbama. M. Daukša pabrėžė skirtumą tarp aristokratų ir bajorų daugumos. Lenkų kalbos vartojimas Lietuvoje buvo naujas reiškinys, ir ne visi bajorai žiūrėjo į tai palankiai. Lenkų kalba darėsi stambiųjų feodalų kalba, tuo tarpu lenkų kalbos vartojimas kėlė nepasitenkinimą smulkiųjų bajorų tarpe, ypač Žemaitijoje, kur gyveno M. Daukša. Tokia aplinka skatino M. Daukšą laikytis gimtosios kalbos ir ginti jos teises. Smulkiesiems bajorams, kurie tebekalbėjo lietuviškai ir nemokėjo lenkiškai, valstybingumo gynimas savaime siejosi su savo papročių ir kalbos gynimu. Šie veiksniai sudarė prielaidas iškilti M. Daukšai kaip kovotojui dėl gimtosios kalbos teisių. Be to, XVI a. – kovos dėl tautinių kalbų ir jų įsigalėjimo Europos literatūroje laikotarpis. LDK tautos sąvoka buvo tapatinama su valstybės sąvoka. Lėmė ne etninė, bet pilietinė, teritorinė priklausomybė. Kas gyveno LDK priklausančioje teritorijoje, buvo vadinami lietuviais. Kalba į tautos sąvoką neįėjo, nebuvo laikoma esminiu dalyku. Dėl to feodalai, laikydami save lietuviais, galėjo ramiausiai kalbėti lenkiškai. Didžiuodamiesi tariama romėnų kilme, jie galėjo propaguoti ir lotynų kalbą. Pavyzdžiui, A. Rotundas rašė, kad lotynų kalba vadinama savąja lietuvių kalba, o liaudies vartojama kalba – per daugelį amžių dėl ryšių su kitomis tautomis pakitusi. Tais laikais ir kituose kraštuose mažai dėmesio buvo kreipiama į tautinę – etninę žmogaus priklausomybę. Svarbiausiais dalykais laikomi luomas, religija ir kilmės vieta. M. Daukša iš savo amžininkų išsiskyrė gilesniu tautiniu sąmoningumu. Jis tautos nebetapatino su privilegijuotu luomu ir valstybe, o propagavo naują tautos, apimančios visus socialinius sluoksnius, koncepciją. Taigi į tautą M. Daukša įjungė ir liaudį. Tai pažangus dalykas. „Prakalboje į malonųjį skaitytoją“ pirmą kartą LDK istorijoje buvo apibrėžta tautos samprata, pagal kurią tauta - tai bendruomenė, kurią vienija teritorija (tėvų žemė), papročiai (istoriškai susiformavęs kultūrinis bendrumas) ir ta pati kalba. Šia teorija pagrįsta ir lietuvių kalbos vartojimo būtinybė. Šią prakalbą galima laikyti lietuvių kalbos teisių gynimo ir jos puoselėjimo manifestu, kurio teiginiai net ir vėlesniais amžiais neprarado aktualumo. Taigi Daukša skelbė naują požiūrį į gimtąją kalbą: a) laikė ją didžiausia tautos vertybe b) smerkė prasidėjusį Lietuvos bajorų lenkėjimą, t.y. gimtosios kalbos paniekinimą, nesirūpinimą jos ugdymu. M. Daukšos pažiūras į gimtąją kalbą nulėmė šie veiksniai: 1. Įprastas prisirišimas prie gimtosios kalbos, ryšys su smulkiąja bajorija. 2. Neigiama reakcija į Liublino unijos pasekmes. 3. Kova dėl valstybės savarankiškumo. 4. Renesanso poveikis ir skatinamieji pavyzdžiai kitose šalyse. (Pavyzdžiui, Lenkijos pavyzdys. Čia jau XVI a. pirmoje pusėje buvo prasidėjusi kova dėl gimtosios – lenkų kalbos teisių, ir toji kova vis labiau intensyvėjo. Į gimtąją kalbą imta žiūrėti kaip į neatskiriamą nuo tautos dalyką. Visa tai M. Daukšai buvo gerai žinoma.) M. Daukša gimtąją kalbą laikė svarbiausiu dalyku, leidžiančiu išlikti tautai ir pabrėžė jos būtinumą visuomenės gyvenime Jis teigė, kad lietuviai, norėdami išlaikyti savo valstybę, lietuvių kalbą turi vartoti kaip pagrindinę valstybės kalbą, ja kurti įstatymus, rašyti knygas, mokytis mokyklose. Daugiakalbystės aplinkoje Daukša pirmasis suprato, kad kalba yra itin svarbi tautos ir valstybės išlikimui, todėl ją paskelbė pilietiškumo, santaikos, meilės ir valstybės išlikimo pagrindu. Daukša taip pat puikiai suvokė žemaičių bei aukštaičių tautinį bendrumą. Išvados: 1. Daukšos tikslas - pažadinti Lietuvos valdančiųjų savigarbą, nes tuo metu LDK svarbiau buvo, kokios valstybės pilietis esi, o ne kokia kalba kalbi. Pavyzdžiui, didikai Radvilos, nors kilę iš lietuvių ir save laikę lietuviais, pasibaigus Vytauto valdymo laikotarpiui, kalbėjo gudų kalba, o vėliau - lenkiškai. 2. „Prakalboje į malonųjį skaitytoją“ užsimenama, kad kitos tautos verčia knygas į savo kalbą, bet lietuviai to nedaro. Daukša siūlo savąjį „Postilės“ vertimą kaip sektiną pavyzdį. 3. Renesanso skleidžiamos idėjos buvo paveikusios LDK gyvenusį M. Daukšą, kuris ėmė suvokti, jog žmogus priklauso ne tik religijai, valstybei, bet ir tautai. Šios pažiūros sulaukė atgarsio tik XIX a. pabaigoje, kai buvo svajojama sukurti tautinę valstybę. M. Daukšos ,,Postilės“ prakalbai būdinga renesansinė argumentacija: 1. Įrodinėdamas būtinumą vartoti savo gimtąją kalbą, jis remiasi ne biblija, ne kunigais, o gamtos dėsniais, žmogaus prigimtimi. M. Daukša, kaip ir daugelis renesanso filosofų, į gamtą, prigimtį žiūri kaip į nepajudinamus dalykus. Gamtos dėsnių turi laikytis visi. Vaizdingai lygindamas žmonių ir gyvūnų gyvenimą, jis įsakmiai pabrėžė, kad gimtoji kalba žmogui tas pat, kaip gyvuliui ar paukščiui gamtos suteiktas balsas, kurio negalima pakeisti, nepakeičiant ir prigimties: ,,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!