„Prakalba į malonųjį skaitytoją“ klausimai-atsakymai

 „PRAKALBA Į MALONŲJĮ SKAITYTOJĄ“ 1.Kokią problemą kelia autorius? Išrašykite žodžių junginius su veiksmažodžiais, atskleidžiančiais šią problemą. Problema: savos kalbos nevertinimas, svetimų kalbų vartojimas. Lietuva yra paniekinusi, apleidusi savą kalbą.  <...>Žinau, kaip visos tautos vertina, myli ir brangina veikalus, gimtąja kalba rašytus (todėl, manau, visos tautos ir suskato versti knygas iš kitų kalbų į savas), tiktai mūsų lietuvių tauta, besimokydama lenkų kalbos ir ją vartodama, taip yra paniekinusi, apleidusi, kone išsižadėjusi savo kalbos, jog kiekvienas tai aiškiai mato, bet už tai vargu ar kas ją pagirs. 2.Kas sudaro tautą? Bendruomenė, kurią vienija teritorija, papročiai ir bendra kalba. 3.Kokiais epitetais apibūdinama tauta, kuri nevartotų savo kalbos? Prasta, menka, niekingas žemės užkampis 4. Nurodykite, kokiose srityse turi būti vartojama sava kalba. Rašant įstatymus, savosios ir svetimų tautų istorijas, aptariant visus valstybės reikalus, visokiais atvejais bažnyčioje, tarnyboje, namie. 5.Citata įrodykite, kad M.Daukša lietuvių kalbos teises pagrindė, remdamasis humanistine prigimties teorija. „Pati prigimtis visus to moko, ir kiekvienas beveik iš motinos krūtinės įgauna potraukį savajai kalbai — ją mielai vartoti, išlaikyti ir skleisti.“ „Kas per keistenybės būtų tarp gyvulių, jeigu varnas užsimanytų suokti kaip lakštingala, o lakštingala — krankti kaip varnas, ožys — staugti kaip liūtas, o liūtas — bliauti kaip ožys?“ 6.Kokiu tikslu žmonių gyvenimą lygina su gyvūnų gyvenimu? Kokia tai raiškos priemonė? Palyginimai, retoriniai klausimai. Tikslas: primityviu pavyzdžiu pademonstruoti savos kalbos svarbą, kaip ji suteikia tautai savitumo. Žmogus, nevartodamas savo kalbos, griauna Dievo nustatytą tvarką. Gyvūnai — irgi Dievo kūriniai, o jų gyvenimas tobulas, mat niekas neina prieš savo prigimtį, negriauna Dievo nustatytos tvarkos. 7.Ką reikštų kalbėti svetima kalba? Išduoti savąją kalbą, išsižadėti savo tautos savitumo, išskirtinumo. Žmogus, nevartodamas savo kalbos, griauna Dievo nustatytą tvarką, neigia savo prigimtį. 8.Kas supriešinama pirmajame šios pastraipos sakinyje? Koks tokio supriešinimo tikslas? Materialūs, išoriniai tautos skiriamieji bruožai ir dvasiniai dalykai, neapčiuopiama kalba. Pabrėžti, kuo kalba skiriasi nuo kitų šalį apibūdinančių dalykų, įtikinti, kad ji yra itin svarbi. Valstybę apgins ne mūrinės sienos, o vieningi žmonės, kurie myli tėvynę. O žmones suvienija būtent kalba.    Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją - sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją, - užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!