Mikalojaus Daukšos ,,Postilė’’ analizė

Mikalojaus Daukšos ,,Postilė’’ analizė

Mikalojaus Daukšos pristatymas

• Renesanso epochos humanistas, katalikų kunigas, kontrreformacijos veikėjas, gimtosios kalbos teisių gynėjas LDK. Pirmasis pradėjo leisti lietuviškas knygas LDK.

Mikalojaus Daukšos ,,Postilė'' („Prakalba į malonųjį skaitytoją“) pristatymas

• Svarbiausias M. Daukšos darbas, atspindintis jo renesansinę pasaulėžiūrą, yra lenkų autoriaus ,,Postilės" vertimas į lietuvių kalbą, išleistas Vilniaus universiteto spaustuvėje. Ypatingą reikšmę turi originalus šio vertimo priedas - garsioji lenkų kalba parašyta ,,Prakalba į malonųjį skaitytoją". Prakalba parašyta lenkiškai, kad suprastų visi Lietuvos didikai ir dvasininkai. Vos keturių puslapių kūrinys turi iki šiol nenykstančią vertę.

Mikalojaus Daukšos ,,Postilė'' („Prakalba į malonųjį skaitytoją“) kontekstas

• Nors gimtosios kalbos puoselėjimas XVI a. rūpėjo daugeliui tautų, Lietuvoje dar buvo gaji kitokia samprata: tautiškumas dažnai būdavo tapatinamas su valstybe ar net religija.

• Renesanso epochoje vyko persilaužimas iš lotynų kalbos į tautines kalbas. XVI amžius kaip tik buvo kovos dėl tautinių kalbų ir jų įsigalėjimo Europos literatūroje laikotarpis. Šios idėjos stipriai paveikė Daukšos pasaulėjautą ir įkvėpė lietuvių tautiškumo skatinimui.

• XVI a. Lietuva ir Lenkija bendra ATR valstybė, kurioje valstybine kalba pamažu tampa lenkų kalba, vyksta polonizacija, vis labiau didėjantis bajorų lenkėjimas, lenkų kalbos ir kultūros laikymas pranašesne, sektina.

• LDK išgyvena kontrreformacijos laikus, t.y. pasipriešinimą protestantų idėjoms ir katalikybės rėmimą. Tai paskatina pirmųjų LDK lietuviškų knygų spausdinimą.

Mikalojaus Daukšos ,,Postilė'' („Prakalba į malonųjį skaitytoją“) pagrindinės mintys

• Kalbama I asmeniu, veikėjas sutapatinamas su pasakotoju. Veikėjai (vardai) (eil. lyr. subjektas)

• Daukša skelbia renesansinę tautos sampratą: tauta gyva tik tada, kai ji turi bendrą teritoriją („tėvų žemę“), istoriškai susiklosčiusius vienodus papročius (ir įstatymus) bei kalba ta pačia gimtąja kalba. Tai neatskiriami vienas nuo kito tautos kategorijos elementai, tai „tarsi įgimti" dalykai, kurių nepaisymą arba bandymą juos keisti Daukša lygina su pasaulio tvarkos ardymu. „Dėl tokio savo būdo pakeitimo pranyktų savitumas, beveik pranyktų ir tokių įvairių gyvulių esmė ir prigimtis. Jeigu toks gyvulių paikumas sukeltų tarp jų tokį sąmyšį, tai galime suprasti, koks sumišimas ir netvarka kyla, kai žmogus, dėl kitos tautos kalbos savo gimtąją visiškai paniekinęs, taip pamėgsta svetimąją (pamiršdamas savąją, kuria Dievas ir gamta liepia kalbėti), lyg pats būtų ne to krašto ir kalbos."

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!