Pamokos metrika. Tema J. D. Salinger romano Rugiuose prie bedugnės ištraukos analizė

 Pamokos metrika Tema J. D. Salinger romano Rugiuose prie bedugnės ištraukos analizė. Tikslai ir uždaviniai (mokomieji, lavinamieji, auklėjamieji) Mokiniai: a) gebės analizuoti ir giluminės analizės būdu interpretuoti prozos kūrinį; b) analizės būdu pakartos svarbiausias sąvokas bei jas gilins, ras ironiją, humorą tekse; c) lavinsis kritinį mąstymą; d)ugdysis gebėjimas argumentuotai reikšti mintis. Pamokos tipas ir forma: literatūros kūrinio analizės pamoka Metodas ir būdai: euristinis pokalbis; probleminiai klausimai; vaizdinė medžiaga (skaidrės); mokytojos aiškinimas. Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos) Kanišauskaitė I., Šervenikaitė N., Žukas S. Literatūros vadovėlis 10 kl. - V., 2006, P. 251-256 Skaidrės Literatūra 1. Aktyvaus mokymosi metodai. – V., 1998. 2. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Priešmokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas. – V., 2003. 3. Buehl D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. – V., 2004. 4. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001. Pamokos situacija Prieš šią pamoką mokiniams buvo priminta populiariosios literatūros sąvoka (mokiniai apie ją skaitė vadovėlyje, vėliau mokytoja išdalino atspausdintus lapus, kuriuose buvo pateikta populiriosios litertaūros sąvoka bei jai būdingi bruožai). Mokiniai namie turėjo perskaityti romaną Rugiuose prie bedugnės. Taip pat namuose buvo užduota parašyti įspūdžių esė apie romaną. Šioje pamokoje bus pristatytas autorius, jo kūrybos bruožai, papasakota apie knygos vertinimą visuomenėje. Po to nagrinėsime 17 romano skyrių. Pmokos eiga Pamokos struktūra, metodai, trukmė Mokytojo veikla Mokinių veikla 2 min. Sužadinimo pakopa 10 min. Sužadinimo pakopa II 8 min. Sužadinimo pakopa III 4 min. Pirminis kūrinio skaitymas 4 min. Pirminio suvokimo pakopa 15 min. Kūrinio analizės pakopa 3 min. Apibendrinimas 1 min. Darbo rezultatų apibendrinimas, vertinimas Mokytoja pastebi, kad mokiniai susipažino su vienu iš populiariausių ir skaitomausių romanų, kuris tiek savo laiku, tiek dabar yra vertinamas gana kontraversiškai, o neretai yra ir pavadinamas jaunimo biblija (mokytoja primena, kad mokiniai irgi įvertino šį kūrinį – parašė įspūdžių esė – ir pasako, kad apie tai bus kalbama kiek vėliau per pamoką). Prieš tai būtų įdomu susipažinti ir su autoriumi, parašiusiu šią knygą. Mokytoja trumpai papasakoja J. D. Salinger’io biografiją, panaudodama vizualines priemones (skaidres). Pradžioje mokytoja rodo rašytojo portretą ir pasako kelis gyvenimo faktus (gimė 1919 m. sausio 1 dieną. Gyveno pasiturinčioje šeimoje; studijavo karo akademijoje; tėvas visada norėjęs, kad sūnus būtų prekybininkas). Pasakodama rašytojo biografiją mokytoja akcentuoja rašytojo būdo savybes, pasakoja, kad nežiūrint į tėvo pageidavimus, Selindžeris domėjosi menu bei kultūra. Mokslo metais jis buvo visų labai mėgstamas, bet tuo pačiu jo buvo ir bijoma. Toks prieštaravimas atsirado todėl, kad Selindžeris turėjo nuostabų humoro jausmą, bet kartu ir aštrų liežuvį. Toliau pasakojama apie Selindžerio asmeninį gyvenimą - rodomas pirmosios žmonos, Onos O’neil, portretas, vėliau Čarlio Čaplino portretas (paaiškinama, kad Ona už jo ištekėjo po skyrybų su Selindžeriu), vėliau parodomas antros žmonos portretas, pasakojama, kad su šia moterimi, Klara Daglas, Selindžeris susilaukė 2 vaikų. Akcentuojamos Selindžerio asmeninės savybės: nemėgo viešumo, romaną Rugiuose prie bedugnės rašė atsiskyręs mažame Niujorko kambarėlyje. Po kurio laiko atsiskyrė visai – nusipirko sodybą ir ten gyveno, apie save kalba nedaug, netgi per interviu, nemėgsta platinti savo nuotraukų (tai atsisako daryti netgi ant knygos viršelių). Mokytoja į pasakojimą apie rašytoją integruoja istorines-kultūrines žinias, filosofines tendencijas: skatindama mokinius sutelkti dėmesį, paklausia, gal kas žino kokių faktų apie tos kartos gyvenimą, požiūrius? Jei mokiniai nieko nežino, mokytoja papasakoja, kad Lietuvoje šis romanas pasirodė kartu su bytnikų karta, kai 1966 buvo išverstas į lietuvių kalbą. Tada mokytoja trumpai papasakoja apie bytnikų kartą: pamini, kad jie buvo prieš urbanizaciją, savmi pasitenkinusius miesčionis, bėgo iš visuomenės, domėjosi bohema, buvo prieš vartotojišką kultūrą, kėlė dzenbudizmo filosofinus aspektus – dvasinio tobulėjimo idėją. Taip pat pasako, kad Selindžeris pats bytinikams nepriklausė, bet Houldenui galima priskirti tam tikrų bruožų. Tada mokytoja paklausia: o ar buvo Lietuvoje pastatytas spektaklis pagal šį romaną? Kai pakalba apie spektaklius, pasako įdomų faktą, jos Selindžeris uždraudęs ekranizuoti savo romaną. Mokytoja pasako, kad ir spektaklio insecenizavimą lėmęs kūrinio populiarumas bei pastebi, kad kiekvienas iš mūsų yra labai svabus literatūros vertintojas. Tad dabar mokytoja paprašo mokinių pabūti vertinimo komisija ir paskaityti namuose parašytą įspūdžių esė, kad susidarytume bendrą įspūdį, kaip mūsų klasė vertina šį romaną. Mokytoja pastebi, kad perskaitę esė matome, kaip gali skirtis vieno to paties kūrinio vertinimai, tuomet įveda vaikus į kontekstą: kad lygiai taip pat prieštaringai romanas buvo vertinamas ir tuo metu, kai tik buvo išleistas, 1951 m. Tada mokytoja klausia: ką gali rodyti toks prieštaringas kūrinio vertinimas, kuris išlieka iki šių dienų? Mokytoja pasako, kad dabar pažvelgsime į patį tekstą, o konkrečiau – į 17 skyrių. Mokiniai atsiverčia knygas, tyliai skaito ištrauką. Kai perskaito, visą dėmesį sutelkia į mokytoją. Mokytoja klausia mokinių ar lengvai perskaitė ištrauką? Mokytoja: O ar patiko pati romano ištrauka? Kuri ištraukos vieta labiausiai įsiminė? Mokytoja klauso mokinių vertinimų, po kurio laiko sako, kad dabar analizuosime štrauką. Taikomas euristinis pokalbis. 1) Kur per pasimatymą ėjo Houldenas ir Selė? 2) Kodėl po kurio laiko Selė įsižeidė ir supyko ant Houldeno? 3) Kaip galėtumėte apibūdinti Kolfildo ir Selės laikyseną tekste: jie yra maištaujantys ar konformistiški1 žmonės? Kodėl taip manote? 4) Tekste Houldenui kalbantis su Sele kelis kartus yra pakartojama: visai nesuprantu, ką tu nori tuo pasakyti; bet tu vis vien nesupranti, ką aš noriu pasakyti... kaip jums atrodo, kodėl Selė ir Houldenas nesusikalba? 5) Charakterizuokite Houldeną Kolfildą: koks psichologinis portretas išryškėja ištraukoje, kokie yra pagrindiniai veikėjo bruožai? Iš kokių elgesio manierų Houldenas juokiais ištraukoje? Kodėl Houldenui tai atrodo juokinga? O ar pats Houldenas nesielgia kartais sarkastiškai, ar neveidmainiauja? Tai kaip tai suprasti? Jis prieštarauja pats sau? Ir ką lemia toks jo elgesys, prieštaravimas? Kas tekste rodo, kad Houldenas nenori būti kaip visi ir maištuja? Tik tai? 6) Ar pritartumėte teiginiui, jog Houldenas yra absurdo žmogus? Kodė 7) Vieni teigia, kad Houldenas yra cinikas bei pasipūtėlis, kiti teigia, jog jis – jautrus individualistas. O kaip manote jūs? Kodėl? Pateikite argumentų. Mokytoja sako, kad mokiniai gerai pastebėjo, jog cinizmas – tai apsaugos forma, ir papasakoja apie tokią Houldeno Kolfildo vardo interpretaciją literatūrologijoje: šis vardas yra tekste neatsitiktinis, manoma, kad jis yra iš pasakymo hold on coal field, kuris reiškia lyg tam tikrą apsauginį sluoksnį, kuris apsaugo ką tik gimusį žmogų. 8) Be to tekste ne kartą yra kartojama frazė: aš turbūt beprotis, aš trenktas. Ką tai galėtų rodyti? 9) Sakėte, kad Houldenas kalba ironiškai, ar galėtumėte rasti tekste ironijos, humoro pavyzdžių, paaugliškos kalbos motyvų, kurie tai paliudytų. 10)Mintimis grįžkime į ištraukos siužetą: pamename, kad pradžioje minėjome, jog Houldenas su Sele per pasimatymą ėjo į teatrą. O kieno vaidybos jie ėjo žiūrėti? Kaip atsiliepė apie spektaklį Houldenas? Raskite tekste jo vertinimo žodžius. Teisingai, tačiau Holdenas dar ir vertina aktorių vaidybą, ką jis sako apie tai? Ką turėjo galvoje Houldenas taip samprotaudamas? Mokytoja sako, kad vaikai pastebėjo teisingai ir klausia, kas iš viso to seka, ką vertina Houldenas? 11) Mokytoja klausia: kaip manote, kodėl Kolfildui nepatiko berniukų mokykla? Mokytoja: tik dėl to? O gal berniukų mokykla jam kažkuo primena tą sceną iš spektaklio, kai Houldenas suvokia, kad daug kas daroma dėl akių? 12) Kaip vertinate vaikino pasiūlymą išvažiuoti su Sele? Gal tai yra kaip tik tas individualumas, apie kurį kalba Houldenas? Ar teisi Selė, sakydama, jog taip elgtis nevalia? Mokytoja klausia: kaip manote, kodėl praėjus daugiau nei 50 m. nuo knygos išleidimo ji išlieka populiari? O gal knygos populiarumą lemia dar kas nors? Kaip prognuozuojate knygos populiarumą ateityje? Mokytoja pastebi, ką mokiniai atliko ypač gerai, padėkoja mokiniams už darbą klasėje ir paskatina juos aktyviai dirbti ir kitą kartą. Tikimasi, kad kas nors atsakys, kad tuo metu buvo hipiai, bytnikai. Jei niekas nieko nežino, mokytoja papsakoja apie tą kartą. Tikimasi, kad kas nors žinos (bet niekas nežino, pasako, kad buvo, bet nežino, ar iš tiesų...). Tada mokytoja papasakoja, kad netrukus po romano išleidimo lietuviškai, 1967 m. romanas buvo inscenizuotas (rež. R. Jasinskas, o Houldeną vaidinęs – A. Pintukas). Keli mokiniai paskaito namų darbus (jei buvo panašūs įspūdžiai, mokytoja paprašo, kad paskaitytų kas nors, kas mano kitaip). Jei kitaip manančių neatsiranda išvis, mokytoja provokuoja mokinius pakeisti savo nuomonę: pasako, kad o gal tikrai šis romanas nėra priimtinas, juk ten ir keikiasi, ir iškelia neigiamą požiūrį į mokyklą? Sakoma, kad romanas daręs neigiamą įtaką paaugliams. Čia prisimenamo savižudtbės bei žmogžudystės (Džono Lenono).Mokiniai galvoja. Mokiniai samprotauja: vieni sako, kad taip gali būti todėl, kad kūrinys buvo nepriimtinas ano meto visuomenėje, kėlė diskusijas. Kažkas pasako: na, nežinau...paprasčiausiai juk ne visi vienodai supranta tą kū-rinį. Priklauso nuo vertinančio žmogaus kažkokių pažiūrų, suvokimo. Kiti papildo: iki šiol kūrinys kelia diskusijas, nors šiuolaikinėje visuomenėje jis yra priimtinesnis, kaip man atrodo. Kiti sutinka. Mokiniai: 1. Ne, nes tie dialogai kažkaip painioja mintį; 2.O man dialogai atvirkščiai labai patinka – taip skaityti daug įdomiau, nei kokius pamąstymus. Mokiniai: 1. Taip, patiko. Man tai ypatingai ten, kur Houldenas vis sako: vis tie nervai. Kažkaip juokingai kai kūrinyje taip rašo. 2. O man tai patiko, kur Houldenas pamatė tą Selės draugą, su kuriuo Selė įnirtingai bendravo, nors matėsi gal antrą kartą gyvenime. Labai juokingai pavaizduota ten scena. Jie ėjo į teatrą Houldenas pasakė, kad kalbant su Sele jam nuo jos net vidurius susuko. Tai labai įžeidė merginą Houldenas yra maištaujantis, o Selė konformistiška. Selė elgiasi pagal visuomenės normas, neretai veidmainiauja, seka madas, net Houldenui ji sako, kad šiam reikia pasikeisti šukuoseną, nes ežiukai išeina iš mados. Tuo tarpu Houldenas į viską žiūri kritiškai ir nenori gyventi taip, kaip gyvena. Todėl, kad jų požiūriai į gyvenimą yra visiškai priešingi – jie kaip dvi lygiagrečios tiesės: jų amžius panašus,jie gyvena panašiomis sąlygomis, bet jie niekad nesusikerta, neturi bendrų sąlyčio taškų. Mokiniai: iš ištraukos išaiškėja, kad Houldenas yra labai ironiškas ir netgi ciniškas – jis gali pajuokti kitus ir tai daro labai lengvai ir atvirai (taip jis juokiasi iš Hario Maklino, sakydamas, jog tas yra nuobodus tipas; panašiai jis gali pasijuokti iš bet ko: iš žmonių elgimosi manierų ir jų sakomų žodžių). Jis juokiasi iš to, kaip Selė kalba ir elgiasi teatre sutikusi pažįstamą vaikiną. Houldenui tai atrodo juokinga, nes jis sugeba matyti žmonių netikrumą, jis turi kažkokį sugebėjimą atskleisti žmonėse veidmainystę ir mato jų elgesio paviršutiniškumą. Elgiasi... ir sarkastiškai ir netgi egoistiškai, leidžia sau įžeisti merginą, kurią pasikviečia į pasimatymą. Jis negali elgtis kitaip, jis pats elgiasi taip, kas jį erzina kituose žmonėse. Jis yra tragiškas personažas. Jis daug galvoja, ima abejoti jį supančio pasaulio vertybėmis, tai rodo, kad jis kalba labai kritiškai, su ironija vertinadamas kitus. Dėl to jis yra labai nervingas, o nervingas, nes jautrus,jis nenori būti kaip visi, nenori, kad pasaulis būtų, koks yra. Jis pasiūlo Selei išvažiuoti, visai nekreipdamas dėmesio, kad dar yra vaikas, ir kad taip elgtis negalima. Jo vertinimas kitų žmonių atžvilgiu dar tai rodo. Juk žmogus apie kitą nekalbėtų su ironija, jeigu jam viskas būtų priimtina. Vadinasi, jis to vengia. Mokiniai: taip, nes jis jaučia tam tikrą distanciją, vaakumą tarp savęs ir jį supančio pasaulio. Tai yra jo tragedija. A: taip, jis yra cinikas ir pasipūtėlis, tai labai gerai atsiskleidžia iš jo kalbos bei poelgių – jam kiti žmonės nėra svarbūs, nes visus jis laiko kone nevykėliasi, prisitaikėliais ir panašiai. B: ne, būtent tai ir rodo, kad jis yra jautrus individualistas, tik pažiūrėkime, būtent dėl to mes jį vadiname tragišku herojumi, kadangi jis jautrus. Cinizmas – tai tik kraštutinė apsaugos forma nuo išorinio pasaulio, o saugosi jis nes yra jautrus. Mokiniai reaguoja į sužinotą naujieną: tai dar kartą paliudija, kad autorius sąmoningai kūrė savo personažą ir nenorėjo jį pavaizduoti kaip bejausmį ciniką, o atvirkščiai – norėjo parodyti, kad jis yra jautrus. A: tai rodo tai, apie ką mes ką tik ir kalbėjome, kad Houldenas nėra cinikas, jis kalba ir su autoironija, geba pažvelgti į save iš šalies. Be to tokie žodžiai skamba labai komiškai. B: tokie žodžiai parodo, kad Houldenas yra paauglys, tokia kalba būdinga jo amžiui. Mokiniai: paaugliška kalba: 1) Faktas, didžioji dalis ištekės už visokių psichų. 2) Nesu matęs nuobodesnio kadro. 3) Man buvo nei šilta, nei šalta. Humoras ir ironija: 1) Jis žengė žingsnį atgal ir užmynė vienai damai ant kojos. Tikriausia sutraiškė visus pirštus. 2) Vis nervai. 3)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!