„Metų“ ištraukos iš „Pavasario linksmybių“ analizė (Slunkiaus monologas ir būrų reakcija į jį)

Kristijonas Donelaitis (1714 – 1780) poemoje „Metai“ išreiškia lietuvių tautos atstovų – valstiečių būrų – galvoseną, pasaulėjautą ir nepasitenkinimą ponais, jų valdžia. Kūrinyje aprašomi baudžiavos laikai, kai valstiečiai turėjo „eiti“ lažą, tarnauti feodalams.
Ištraukoje vaizduojama krivūlė – viešas būrų susirinkimas, kuriame būrai svarsto pavasario darbus. Būras Slunkius nori kitiems būrams įteigti, kad niekada nereikia skubėti atlikti darbus, geriau pamažu nuveikti, kas reikalinga. Jis gina savo tingėjimą dirbti, teisina save prieš kitus ( o gal ir pats prieš save) ir kaip argumentus pateikia pavyzdžius iš kasdienio pasaulio, savo tėvo ir senelio gyvenimų: „...ratas sens, pamaži besisukdams/ Tą daugsyk apgauna, kurs vis ritasi šokdams“. Slunkius savo tėvo ir senelio pavyzdžiui ištikimas, tvirtai laikosi savo pažiūrų.
Būrai gėdijasi girdėdami Slunkiaus kalbas, o Pričkus netgi labai supyksta ir išsako viską, ką galvoja, Slunkiui į akisL „O dar ir savo vaikesčius pagadint nesigėdi?“ Ričkui rūpi ne vien Slunkiaus ir jo vaikų, bet ir viso valsčiaus gerovė. Anoj jo, Slunkius gadina jų vardą kitų akyse.
K. Donelaičio poemą „Metai“ sudaro keturios dalys: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Analizuojamoji ištrauka apie Slunkių priklauso „Pavasario linksmybių“ daliai. Šioje ištraukoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!