"Metamorfozės" analizė

FRANCAS KAFKA ,,METAMORFOZĖ“` Kontekstas: XXa. vid. Modernioji literatūra; ekspresionizmas;moderniosios pasaulėjautoskonfliktai; žmogaus prigimties dualizmas (materialaus ir dvasinio pasaulio dvilypumas); simbolistinė lyrika; psichologinis romanas; „Metamorfozė“ – perėjimas iš vienos formos į kitą, pasikeitimas. Ši sąvoka atėjo iš romėnų kultūros (simbolinis žmogaus virsmas į vabalą – primityvesnę nei žmogus formą). Romėnų poetas Publijus Ovidijus Nazonas buvo sukūręs klasikinį veikalą – mitologinį epą ,,Metamorfozė”. Jame kalbama apie romėniškumo esmę, eleginiu dvieiliu rašoma apie pirmų šešių metų mėnesių šventes, aprašomos romėnų apeigos, papročiai, religija, švenčių kilmė. Poema alsuoja ankstyvosios imperijos principato ideologija: siekiama atgaivinti senuosius romėniškus papročius ir pasaulėžiūrą. Pagrindinis kūrinio įvykis, viso teksto veiksmo ašis – F. Kafkos herojaus virsmas vabalu – skurdžios žmogaus gyvenimo egzistencijos simbolis. Išryškinami Gregoro jausmai po pokyčių, pavirtimo baisingu vabalu; Gregoro požiūris į darbą; santykiai su šeimos nariais (tėvu, motina, seserimi). Tai fantastinis realizmas. Kafka kūrinyje meistriškai vaizduoja ne tik Gregoro dvasinę sumaištį, bet ir fizinio būvio pasikeitimą. Gregoras griauna aplinkinių ribotą požiūrį į gyvenimą ir žmogų, kelia gėdą ir grėsmę geram vardui bei materialinei gerovei. Gregoras, atsikėlęs vabalu, jaučia sumaištį – galvodamas, kad tai sapnas, nustemba: „Gal man dar nusnūsti ir pamiršti visas tas kvailystes“. Tačiau virsmas yra pateikiamas kaip faktas – be emocijų, išgyvenimų, veikėjas puikiai suvokia, kas atsitiko, tačiau jo mintys krypsta į darbą. GREGORO GYVENIMAS Komivojažierius – atstovaujantis kokiai nors firmai keliaujantis prekybos agentas, ieškantis klientų ir priimantis užsakymus. Gregoras Zamza – neturtingų prahiečių šeimos narys, prieš keletą metų dėl šeimoje susiklosčiusių ekonominių priežasčių priverstas imtis šio darbo tapo komivojažieriumi. Gregoras yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis, jis dirba sunkiai, daug keliauja, nuolat stengiasi įtikti savo viršininkui, kad šis jo neatleistų iš darbo: „Tai juk šefo šunelis, be stuburo ir galvos.“, „Dieve, kokį sunkų darbą aš išsirinkau!“ Gregoras tiesiogiai išsako savo nepasitenkinimą priverstiniu darbu, kuris jam visiškai nepriimtinas ir sukelia apatiškus jausmus: „Taip anksti keldamasis visai iškvaišti.“, „Kad aš taip pabandyčiau, šefas kaipmat išgrūstų iš darbo. Beje, ką gali žinoti, gal man tai būtų į naudą.“ Aiški ir pagiežos išraiška kitiems komivojažieriams, kurie neperkrautu darbu gyvena it „haremo gražuolės“. Jausdamas pareigą ir baimę apvilti šeimos narius, dėl paliktų tėvo skolų viršininkui Gregoras negali ieškotis geresnės darbo vietos. Taip dirbdamas išgyvena sunkią psichologinę įtampą, nejaučia jokio malonumo darbui, jį lydi tik pareigos ir atsakomybės jausmas, nesukeliantis jokių teigiamų emocijų. Gregoras jaučia atsakomybę už savo šeimą. SANTYKIAI SU ŠEIMA ▪ Gregoras rūpinosi tėvais, tačiau jo santykiai su jais egzistavo tik dėl neblogos materealinės padeties palaikymo ir tėvo skolų naštos. Aukojasi dėl artimųjų gerovės, stengiasi nuolat prisitaikyti ir leidžiasi būti išnaudojamas. Jaučia pareigą ir atsakomybę šeimai. • Gregoro virsmas vabalu dar labiau blogino santykius su namiškiais, o ypač tėvu: „Gregoras buvo dar neįgudęs trauktis atatupstais. Jei tik būtų galėjęs apsigręžti, tai tuojau būtų atsidūręs savo kambaryje, bet bijojo, kad tėvas, jam nerangiai gręžiantis, neteks kantrybės, dar trenks lazda per nugarą arba galvą ir užmuš“. • Tėvas gailesčio Gregorui nejautė niekada, buvo negailestingas. Pats nedirbdamas jautėsį turįs galią šeimoje, veidmainis, melagis prieš Gregorą – pataikavo tik kad neprarastų pajamų šaltinio. • Mama panaši į tėvą, ramesnio būdo, tačiau tokia pati apsimetelė: prieš prokurorą meluoja, kad sūnaus neatleistų iš darbo, bet savo sūnumi bjaurisi. • Gregoras šeimą išlaikė, tačiau vos tik jam prireikus paramos ir supratingumo iš jų, artimieji jį atstumia, siekia juo atsikratyti. Po virsmo vabalu Gregoras su namiškiais elgiasi priešingai nei jie su juo. Jis supranta, kad jiems nemalonu jį matyti vabalo pavidalu, tad seseriai atnešus maistą ar tvarkant jo kambarį jis slepiasi. Jaučiasi nereikalingas, tad nelenda jiems į akis, pats sumenkina save ir žūsta. Šeimai trūksta artumo, supratingumo, šilumos, šeimyniškumo, bendro ryšio. Santykiai su motina: • Iš pradžių motina atkakliai gynė savo sūnų, melavo, kad jis tik neprarastų darbo, apsimetinėjo prieš prokuristą: „Sūnus prastai jaučiasi, patikėkite manim, pone prokuriste!“ • Tačiau po Gregoro virtimo vabalu, motina vengia savo sūnaus, bjaurisi juo. Motinos meilė virsta į baimę – tai atsiskleidžia epizode, kai, pamačiusi Gregorą, ji nualpsta: „Bet tą pačią akimirką, kai svyruodamas stabtelėjo netoli motinos, kaip tik priešais ją, motina staiga pašoko, nors atrodė nieko nei girdi, nei mato, ir suriko, atmetusi į šalį rankas, plačiai išskėtusi pirštus: „Gelbėkit, dėl Dievo meilės, gelbėkit!“ • Yra paklusni, neprieštarauja Grėtės ir Zamzos sprendimui atsikratyti Gregoru. Santykiai su sese Grėte: • Sesė bandė padėti Gregorui, dėjosi viena esanti supratinga: „Ji protinga mergina, jau tada verkė, kai Gregoras ramiai gulėjo ant nugaros lovoje.“ • Ji šlykštisi kitokiu tapusiu broliu, tačiau prisiima atsakomybę už jį: neša valgyti, eina pažiūrėti, kaip jis laikosi, tačiau tokia priežiūra seserį vargina: „Sesuo, tiesa, kiek įmanydama stengėsi neparodyti, jog jai nemalonu slaugyti Gregorą,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!