Metamorfozė: teksto poetikos ir išmanomų skaitymo strategijų santykis

 Vilniaus universitetas Metamorfozė: teksto poetikos ir išmanomų skaitymo strategijų santykis referatas Dėst. I.Melnikova Vilnius 2005 Francas Kafka (1883-1924) Francas Kafka gimė 1883 metais vokiškai kalbančių Prahos žydų šeimoje. Jis didžiausias mūsų laikų vokiečių rašytojas. Palyginti su juo, tokie poetai kaip Rilkė, tokie romanistai kaip Tomas Manas - nykštukai ar gipsiniai šventieji. Jis studijavo teisę Prahos vokiečių universitete, o nuo 1908 metų tarnavo eiliniu valdininku tiesiog gogoliškoje kontoroje, priklausiusioje draudimo kompanijai. Iš dabar garsių Kafkos kūrinių, tokių kaip romanai "Procesas" (1925) ir "Pilis" (1926), beveik nieko nebuvo spausdinta rašytojui gyvam esant. Nuostabiausias jo apsakymas ,,Metamorfozė", vokiškai "Die Verwandlung", parašytas 1912 metų rudenį ir paskelbtas 1915 metais Leipcige. 1917 metais Kafka ėmė atsikosėti kraujais, ir likusį gyvenimą, paskutinius septynerius metus, iš dalies jis praleido Vidurio Europos sanatorijose. To trumpo gyvenimo paskutiniais metais (mirė sulaukęs 41 metų) jį ištiko laimingas romanas; 1923 metais su mylimąja apsigyveno Berlyne, netoli manęs. 1924 metų pavasarį išvyko į sanatoriją prie Vienos ir ten birželio 3 dieną mirė nuo gerklų tuberkuliozės. Jį palaidojo Prahos žydų kapinėse. Draugą Maksą Brodą testamentu įpareigojo sudeginti visa, ką parašė, įskaitant ir paskelbtus kūrinius. Laimė, Brodas neįvykdė jo valios. Makso Brodo idėja, kad Kafkai suprasti reikia vadovautis šventumo, o ne literatūros kategorija – ne visai tiesa. Kafka pirmiausia buvo menininkas, ir nors galima tvirtinti, kad kiekvienas menininkas tam tikra prasme yra šventasis, tačiau mažai tikėtina, kad Kafkos kūryboje galima įžvelgti religinių motyvų. Taipogi nelabai teisingas būtų ir froidiškas požiūris. Tokie biografai kaip Nyderis (Neider, "The Frozen Sea", 1948) tvirtina, kad "Metamorfozė" gimė iš Kafkos sudėtingų santykių su tėvu ir kaltės jausmo, lydėjusio jį visą gyvenimą; jie dar tvirtina, esą mitologinėje simbolikoje vaikai vaizduojami kaip vabzdžiai, ir neva Kafka pavaizdavo sūnų vabalu pagal Froido postulatus. Vabzdys, jų žodžiais tariant, kaip niekas kitas geriau simbolizuoja jo nepilnavertiškumo jausmą šalia tėvo. Pats Kafka gana kritiškai žiūrėjo į Froido mokymą. Jis psichoanalizę vadino ,,beviltiška klaida" ir Froido teorijas laikė labai apytikrėmis, labai grubiais įsivaizdavimais, neatspindinčiais pakankamai nei detalių, nei, kas dar svarbiau, reikalo esmės. Didžiulę įtaką Kafkai padarė Floberas. Floberas, pats smerkęs saldžią prozą, būtų sveikinęs Kafkos požiūrį į savo rašymo metodą. Kafka neretai vartojo teisės ir mokslo terminiją ironiškai tiksliai ir taip apsisaugodamas nuo perdėm įkyraus autoriaus jausmų demonstravimo. Būtent tokį metodą, leidusį pasiekti išskirtinio poetinio efekto, mėgo taikyti Floberas. ,,Metamorfozės" herojus Gregoras Zamza - neturtingų prahiečių sūnus, floberiškų piliečių, turinčių vien tik materialistinių interesų ir primityvų skonį. Prieš kokius penkerius metus vyriausiasis Zamza neteko beveik visų savo pinigų, todėl jo sūnus Gregoras stojo tarnauti pas vieną iš tėvo kreditorių ir tapo komivojažeriu, gelumbės prekeiviu. Tėvas tada visai baigė dirbti, sesuo Greta dėl jauno amžiaus dirbti negalėjo, motina sirgo astma, ir Gregoras ne tik išlaikė visą šeimyną, bet ir surado butą, kuriame jie dabar gyvena. Šis butas, gyvenamajame name Šarlotės gatvėje, padalintas į segmentus taip pat, kaip ir bus padalintas jo kūnas. Prahoje, Centrinėje Europoje, 1912-ieji metai: tarnai pigūs, ir Zamzos gali sau leisti išlaikyti tarnaitę, Anną (jai šešiolika, ji metais jaunesnė nei Grėtė), ir virėją. Gregoras nuolat keliauja, bet pasakojimo pradžioje jis nakvoja namuose tarp verslo kelionių, ir čia jam nutinka kažkas baisaus: ,,Pabudęs vieną rytą iš neramaus miego, Gregoras Zamza pasijuto pavirtęs baisingu vabalu. Jis gulėjo lovoje ant kietos kaip šarvas nugaros ir, mažumą kilstelėjęs galvą, matė savo išgaubtą rudą pilvą, suskaidytą suragėjusių lankų, pridengtą vos besilaikančios antklodės. Daugybė palyginti su visu kūnu pasigailėtinai plonų kojų bejėgiškai kirbėjo jam prieš akis. ,,Kas man atsitiko?" - pagalvojo jis. Tai nebuvo sapnas Atidžiai apžvelgus Gregoro metamorfozę, ji yra permaina, stulbinanti ir šokiruojanti, tačiau ne tiek keista, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Polas Landsbergas (Paul L. Landsberg, ,,The Kafka Problem, ed Angel Flores", 1946), sveikai mąstantis, komentatorius, pastebi: ,,Užmigę nepažįstamoje aplinkoje mes neretai prabudę išgyvenam pasimetimo minutes, nerealumo jausmą ir komivojažeriui panašus dalykas gali atsitikti daugybę kartų, turint galvoje jo gyvenimo būdą, griaunantį bet kokį nenutrūkstančios būties jausmą". Realybės jausmas priklauso nuo nenutrūkstamumo, trukmės. Galų gale ne toks jau didelis skirtumas - pabusti vabzdžiu ar Napoleonu, Džordžu Vašingtonu. (Aš pažinojau žmogų, kuris pabudo Brazilijos imperatoriumi.) Kita vertus, izoliacija, vadinamos realybės keistumas - amžini pakeleiviai dailininkui, genijui, atradėjui. Fantastiško vabzdžio Zamzos šeima - ne kas kita, kaip vidutinybės, supančios genijų. Kalbant apie struktūrą, pirmą dalį galima padalinti į septynias scenas, arba segmentus, antrą – į 10, trečiąją – 10. Novelės veiksmas koncentruotas, vientisas. Netiesioginės menamosios kalbos bei vidinio monologo priemonėmis įvykiai perteikiami iš pagrindinių personažų regėjimo taško. Pagrindines novelės temos: 1. Svarbų vaidmenį novelėje vaidina skaičius trys. Novelė padalinta į tris dalis. Gregoro kambaryje trejos durys. Jo šeima iš trijų asmenų. Pasakojimo eigoje atsiranda trys tarnaitės. Trys įnamiai turi tris barzdas. Trys Zamzos rašo tris laiškus. Esmė ta, kad yra meniniai simboliai ir yra banalūs, išgalvoti ir netgi kvaili simboliai. Nemažai tokių simbolių psichologiniuose ir mitologiniuose Kafkos kūrinių traktatuose - madingame sekso ir mitologijos mišinyje, taip patraukliame vidutinybėms. Kitais žodžiais, simboliai gali būti tikri, o gali būti banalūs ir kvaili. Tikrai meniško kūrinio abstrakti simbolių reikšmė niekada neturi nustelbti nuostabaus liepsnojančio gyvenimo. Taigi skaičiaus trys akcentas ,,Metamorfozėje" turi greičiau embleminį arba heraldišką charakterį, nei simbolinį. Esminis jo vaidmuo - techninis. Trejybė, tripletas, triada, triptikas - akivaizdžios meno formos, kaip, pavyzdžiui, trys paveikslai: jaunystė, branda, senatvė - arba bet kuris kitas trejetainis, trigubas siužetas. Triptikas reiškia paveikslą arba trijų skyrių statulą, greta, ir kaip tik tokį efektą pasiekia Kafka, duodamas, pavyzdžiui, tris kambarius novelės pradžioje - svetainę, Gregoro kambarį ir sesers kambarį, su Gregoro kambariu per vidurį. Be to, trijų dalių kūrinys asocijuojasi su trimis pjesės aktais. Ir pagaliau, reikia pasakyti, kad Kafkos fantazija pabrėžtinai logiška: tai gali būti artimiau logikai, nei triada: tezė - antitezė - sintezė? 2. Kita teminė linija - tai durų linija, atsidarančių ir užsidarančių; ji perveria visą pasakojimą. 3. Trečia teminė linija - Zamzos šeimos gerovės pakilimai ir nuosmukiai; subtilus jų klestėjimo ir beviltiškai apgailėtinos Gregoro būsenos balansas. Yra ir kitos, šalutinės temos, bet tiktai šios yra esminės novelei suprasti. Atkreipiant dėmesį į Kafkos stilių, jo kalbos aiškumas, tiksli ir griežta intonacija stulbinamai kontrastuoja su košmarišku pasakojimo turiniu. Jo aštrus, juodai baltas laiškas nėra papuoštas jokių poetiškų metaforų. Jo kalbos skaidrumas pabrėžia jo niaurų fantazijos turtingumą. Kontrastas ir vienybė, stilius ir turinys, maniera ir medžiaga sulydyta į neskaidomą visumą. F.Kafkos kūryba buvo atrasta po Antrojo pasaulinio karo. Jo kūrybinis metodas dažniausiai apibūdinamas kaip „fantastinis realizmas". Svarbiausiu kūrybos šaltiniu jis laikė menininko pasąmonę. Jo vaizduotė gimdė fantastinius, neįprastų formų ir proporcijų pavidalus. Pagal savo amžių F.Kafka priklausė ekspresionistų kartai. Kaip ir „išraiškos meno" atstovai, atmetė realistinį vaizdavimo būdą, jautriai reagavo į istorinius epochos lūžius, totalinį visuomenės susvetimėjimą. Tačiau ekspresionistų patosas, egzaltacija, jų tikėjimas „geru žmogumi" ir brolybės idėjomis jam buvo svetimi. Jis nepriklausė jokiai rašytojų grupei, nesivadovavo jokiais literatūriniais manifestais. Rašytojo nedomino socialinės, psichologinės, emocinės kolizijos, o tik filosofiniai, etniniai ir metafiziniai būties aspektai. Savo kūriniuose dažniausiai nagrinėja ieškojimo, tiesos, kovos, valdžios, kaltės, bausmės, meno problemas. F.Kafka „Metamorfozę" pavadino sapnu, atskleidžiančiu tiesą. Rašytojas nuplėšia uždangą nuo biurgerinės šeimos fasado, parodo, kad tradicinę šeimos moralę išstumia egoizmas, išnaudojimas, prievarta. Autorius pabrėžia miesčionišką veikėjų gyveninio būdą: „Zamza buvo komivojažierius, - ant sienos kabo jo neseniai iš iliustruoto žurnalo iškirptas ir įstatytas į dailius paauksuotus rėmus paveikslas. Jame pavaizduota sėdinti dama su kailine kepure ir kailiniu boa ". Zamza, nors ir aukodamasis šeimai, paskęsta lėkštoje kasdienybėje. Todėl jo pavirtimą vabalu galima aiškinti ir kaip primityvios egzistencijos metaforą. Biurgerių gyvenimas F.Kafkai atrodo grėsmingas ir demoniškas. Galima tvirtinti, jog novelėje metafizinė linija persipina su socialiniu kritiniu patosu. ,,Metamorfozė" - fantazija, kadangi atspindi nepakartojamo individo nepakartojamą pasaulį. F.Kafka priklauso prie žymiausių XX a. menininkų. Jis nuosekliai įgyvendino modernistinės literatūros nuostatą, kad žodinis meno kūrinys turi išsaugoti savarankišką būtį ir egzistuoti kaip meno reiškinys. F.Kafka turėjo didelę įtaką tolesnei literatūros raidai - siurrealizmui, absurdo teatrui, „magiškajam realizmui", pokario metų vokiečių ir austrų literatūrai, atskiriems rašytojams.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!