Egzistencinės vienatvės, maišto ir absurdo temos F. Kafkos Metamorfozėje, A. Kamiu kūryboje

Egzistencializmo samprata. Egzistencializmu vadinamas žmogaus egzistencijos, jos prasmės ir galimybių apmąstymas filosofijoje ir literatūroje. Egzistencializmu taip pat vadinamas XX a. viduryje Europoje plačiai pasireiškęs filosofinis ir literatūrinis judėjimas, kurio objektas yra individo egzistencija. Skirtingai nuo klasikinės filosofijos egzistencializmas atsisako kalbėti apie pasaulį be žmogaus, apie būtį apskritai ir renkasi atskiro žmogaus problemas. Egzistencialistai dažnai pasirinkdavo meno kalbą (J. P. Sartras, A. Kamiu). Meninės kalbos pajungimas filosofinei raiškai – reiškinys, kuris nebuvo būdingas jokiai prieš tai gyvavusiai filosofijos krypčiai. Priklausomai nuo to, į ką nukreipta žmogiškoji egzistencija – į kasdienybės pasaulį ar transcendencijos būtį, galima kalbėti apie du skirtingus žmogaus egzistavimo būdus. Pirmasis – tai vadinamasis netikrasis egzistavimo būdas, kuris byloja apie žmogaus nuskendimą daiktų ir primityvios buities pasaulyje. Kai kitus žmones ir save patį, žmogus traktuoja daiktiškai, vertindamas žmones tik kaip priemones savo tikslams pasiekti. Būtent taip vaizduojamas F. Kafkos veikėjo Gregoro gyvenimas. Taip gyvena ir A. Kamiu romano Svetimas veikėjas iki teismo. Antrasis – tikrasis žmogaus egzistavimo būdas. Autentiška egzistencija reiškia orientaciją į transcendentinę būtį, esančią už kasdienybės sferos ribų, nukreiptą į aukštesnių ir kilnesnių tikslų siekimą (laisvės siekimą, žmogaus orumo gynimą ir bendražmogiškųjų vertybių kūrimą) A. Kamiu romano Maras veikėjas renkasi solidarumą ir kovą su maru, nors nesitiki šią kovą laimėti. A. Kamiu svarbu bandymas atgauti kasdienybėje prastą žmogiškąją esmę, savo vidinę laisvę, pakilti virš daiktų pasaulio ir vergavimo daiktiškumui ir buitiškumui. Tai Sizifo mito herojui pavyksta tik kūrinio pabaigoje. Tai atsivėrimas būčiai, gyvenimo pilnatvei, grožiui, patiriant baimę, virpulį, siaubą, skausmą, kančią, neviltį, ar atsidūrus mirties akivaizdoje. A. Kamiu esė Prometėjas pragare Antikos mito herojaus Prometėjo šviesos ir darnos idėją karo kamuojamoje Europoje (pragare) įprasmina viržio įvaizdis. A. Kamiu teigia, kad atsidūrus ribinėje situacijoje būtent veikla įprasmina žmogaus būtį. Egzistencialistai didžiausią dėmesį skyrė žmogaus būčiai, jos individualumui ir egzistencijai XX a. dviejų pasaulinių karų ir totalitarinių režimų laikotarpiu....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!