Mėsa ir mėsos charakteristika

Pagal gamybos apimtį ir vartojimo lygį kiauliena užima antrą vietą Lietuvoje gaunamos skerdenos struktūroje. Lyginant su kitais skerdimui gyvuliais, kiaulės yra geriausios mėsos ir riebalų žaliavos tiekėjos, kadangi jos yra vislios, greitai bręsta ir gaunama didelė jų skerdenos išeiga.
Darbo tikslas: parašyti savarankišką tiriamąjį darbą apie mėsą.
Darbo uždaviniai: pateikti mėsos charakteristiką t. y. pateikti mėsos cheminę sudėtį, aprašyti kokia yra mėsos maistinė vertė, klasifikavimas, kokie yra pagrindiniai kokybės reikalavimai bei kokios būna mėsos ydos ir ligos.
Darbo metodai: naudojant informacines technologijas bei kitus informacijos šaltinius rašomas savarankiškas tiriamasisi darbas apie mėsą.
Rinkos tyrimas: pateikti kaip gali būti įpakuota mėsa, kokios yra laikymo sąlygos, kokį asotimentą mėsos galime rasti parduotuvėse.
Į mėsos cheminę sudėtį įeina vusų ją sudarančių audinių cheminės medžiagos. Priklausomai nuo šių audinių tarpusavio santykio, jų kiekio ir kokybės mėsos cheminė sudėtis gali būti skirtinga. Tai priklauso nuo gyvulio rūšies, veislės, amžiaus, šėrimo sąlygų, įmitimo, skerdenos anatominės vietos ir kt. sąlygų.
Vanduo, %
Baltymai, %
Lipidai, %
Neorg. medžiagos, %
Kaloringumas
100 g, kca/kJ
Galvijiena
58,6-75,8
17,5-21,0
2,0-23,0
0,9-1,2
105-285/440-1195
Kiauliena
47,5-72,9
14,5-21,5
4,5-37,3
0,7-1,1
130-406/545-1700
Didėjant gyvulio amžiui, mėsoje sumažėja nevisaverčių baltymų kiekis. Jaunų gyvulių mėsa po kulinarinio apdorojimo yra švelnesnė, negu suaugusių gyvulių, nes verdant jaunų gyvulių mėsą suminkštėja kalogenas.
Mėsa žmogaus organizmą aprūpina visaverčiais ir lengvai pasisavinamais gyvuliniais baltymais, kurie panaudojami audinių statybai (sintezei), riebalais, kuriuose yra būtinų polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminais ir neorganinėmis medžiagomis. Šios maisto medžiagos daugiausia yra susikaupusios raumeniniame, mažiau – riebaliniame ir nežymiai – jungiamajame audinyje. Todėl kuo mėsoje daugiau raumeninio ir mažiau jungiamojo audinio, tuo didesnė jos maistinė vertė. Didelis riebalų kiekis mėsoje sąlygoja jos didelį kaloringumą, skonines savybes ir pasisavinimą. Riebalai yra nesočių, žmogaus organizmui būtinai reikalingų rūgščių šaltinis. Be to riebalai pagerina mėsos skonį ir jos kulinarines savybes, turi riebaluose tirpių vitaminų, taip pat padeda šios grupės vitaminus įsisavinti virškinimo metu. Tačiau kokybiniai mėsos rodikliai priklauso ne tik nuo riebalų kiekio, bet ir nuo jų susikaupimo vietos. Labai riebi mėsa, kurioje riebalinis audinys...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!