Lietuvių tauta-viena seniausių Europoje.Ji turi gilias tradicijas ir papročius. Žinoma daugeliui, senolių poelgiai ar senoviniai ritualai, per tradicines šventes atrodo nesuprantami ir kartais net juokingi... Taip būti neturėtų, nes tik puoselėdami mūsų tautos papročius ir tradicijas galėsime išlikti kaip tauta.
Daugeliui užsieniečių mūsų papročiai atrodo be galo įdomūs, ir jie deda daug pastangų, kad tik daugiau sužinotų ir pamatytų... Deja, tik ne mūsų tautiečiai. Jiems tai atrodo pesene ir nebemadinga. Vis kažko ieškoma už jūrų, vakaruose.
Iš arčiau pažvelgus į dabartines švenčių šventimo tradicijas, nerasime beveik nieko lietuviško. Viskas modernu ir vakarietiška...
Įvairių švenčių šventimo tradicija, ypač per pastaruosius dešimtmečius labai pakito. Tą kaitą galime pastebėti ir dabar.
Mane sudomino viena šventė, ir nutariau pasidomėti jos šventimo kitimu.
Neseniai viena draugė tekėjo, taigi kaip ir privalu šiais laikais pamergės turėjo suorganizuoti jaunajai mergvakarį.
Visos draugiškai ėmėme domėtis šia švente. Vienos atsigręžė į praeitį, kaip savo mergvakarius šventė tetos, močiutės ar net prosenelės, kitos “kapstėsi” po draugių mergvakarių atsiminimus. Norėjome suorganizuoti kompromisinį mervakarį, su papročių ir dabarties elementais.
Atradau daugybę įdomių ir naujų dalykų.
Seniau...
Lietuvaitės mergvakarius šventė niūriai - jaunosios namuose susirinkusios pamergės pynė rūtų vainikėlius, traukė ritualines dainas ir ramino santuokos bijančią nuotaką. Mat jaunoji seniau tekėdavo ne savo noru, o jaunikį parinkus tėvams. Tik labai išskirtinais atvejais ištekėdavo už mylimo, arba pamildavo jaunąjį. Tėvai merginą išleisdavo už labiausiai turtingo jaunikio, prašančio jos rankos. Tai netgi galima pavadinti piniginiu sandėriu.
“Mergvakaris buvo vadinamas pintuvėmis, vakarynomis, prieveseliu. Paprastai į tokią šventę rinkdavosi tik merginos ir moterys. Nuo to ir kilo pavadinimas – mergvakaris. Apeigos, atliekamos tokiame vakare, turėjo simbolinę reikšmę, paprastai tai reikšdavo jaunystės pabaigą. Tokį vakarą būdavo giedamos dainos - raudos, pabrėžiančios, kad tai atsisveikinimo vakaras, atsisveikinimo su jaunyste, draugais, namais ir tėvais vakaras.
Tą dieną būdavo pinami vainikai vartams ir namo vidui papuošti, būdavo puošiami ir dekoruojami namų “gonkai” ir “gryčia”, tai turėjo reikšti taip vadinamus “sodus”. Būdavo įrengiamas...
Šį darbą sudaro 1448 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!