Meilės patirtys lietuvių literatūroje (kalba)

Meilės patirtys lietuvių literatūroje

Meilė – tai psichologinė, dvasinė būsena, siejanti du žmones. Nors dažniausiai meilė literatūroje yra poetizuojama, tačiau kai kurie rašytojai dėmesį sutelkia į skaudžias meilės patirtis. Paprastai tikra ir tyra meilė suteikia žmogui saugumo jausmą, individas, atsivėręs meilei, praturtėja dvasiškai, jaučiasi laimingas, meilė gali įkvėpti kūrybai. Tačiau kartais žmogui tenka patirti skaudžią, liūdną, širdį draskančią meilę, kai esi išduotas ir prarandi pasitikėjimą artimu žmogumi. Remdamasi Mariaus Katiliškio romanu ,,Miškais ateina ruduo“ ir Jurgio Kunčino romanu ,,Tūla“, aptarsiu, kokios meilės patirtys vaizduojamos XX a. lietuvių literatūroje.

Lietuvos išeivijos rašytojo Mariaus Katiliškio epiniame realistiniame romane „Miškais ateina ruduo“ papasakota intriguojanti meilės istorija, kurioje ryškėja, jog žmogaus likimas priklauso nuo gebėjimo vadovautis protu ir valdyti aistras. Romano pradžioje pristatomas jaunas vaikinas Telesforas Gelažius, dar kitaip žinomas kaip Tilius. Trokšdamas laimės ir siekdamas susikurti geresnį gyvenimą jis išvyksta dirbti ir susipažįsta su mergina vardu Agne. Tarp jaunuolių iš karto užsimezga stiprus ryšys ir abu jaučiasi įsimylėję. Tilius ir Agnė vienas kitam jaučia labai stiprius jausmus, leidžia kartu laiką, negali vienas be kito. Porai atsiveria durys į suaugusiųjų gyvenimą, kuomet jie pirmą kartą atsiduoda vienas kitam. Tačiau po kiek laiko Tilius pradeda jaustis svetimas. Jis jautė, jog turi būti ten, kur nori jo širdis, tuo tarpu Agnei buvo gera ten, kur buvo Tilius. Jų meilė kūniška bei kelianti. Padeda susipažinti su saldžiais, tyrais jausmais. Vaikinas yra suglumęs dėl savo jausmų ir nebežino, ką daryti.Galų gale Tilius išduoda Agnę ir taip parodo, kad jis nesugeba valdyti savo aistrų ir vadovautis sveiku protu. Taip susiklosčiusios aplinkybės nulemia jo tragišką likimą. Panaši situacija aptariama Juozo Tumo- Vaižganto apysakoje “dėdės ir diedėnes”. Šiame kūrinyje pagrindinė veikėja Severiūtė su mylimuoju Mykoliuku vaizduoja gyvenimą nušviečiančią, prasmę suteikiančią meilę. Vaikinas tarsi apsėstas meile ir daro viską dėl jos. Jų meilė kelianti, nušviečianti visą gyvenimą, tarp jų ryškiai matoma sielų giminystė. Taigi, Marius Katiliškis parodo, jog tarp dviejų žmonių užsimezgusi meilė iš pradžių gali būti kelianti, priverčianti žengti žingsnį į tolimesnį gyvenimo kelią, tačiau kuomet bent viena poros pusė nesugeba suvaldyti aistrų ir vadovautis sveiku protu meilė subyra ir lieka tik nuoskaudos bei liūdesys.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!