Meilės įtaka veikėjų likimams 20 a. lietuvių literatūroje

 Meilės įtaka veikėjų likimams 20 a. lietuvių literatūroje (V. Mykolaitis-Putinas, A. Škėma) Meilė – viena iš esminių gyvenimo sudedamųjų dalių. Tačiau net ir dabar nėra tikslaus paaiškinimo kas ji, kokia jos prasmė ir kaip ji veikia žmogaus egzitenciją. Pavyzdžiui, chemijoje egzistuoja meilės formulė: ,,C8H11N“, kuri, įprasmina austrų fiziologo G. Krombacho teiginį, jog: ,,Iš tikrųjų meilė – vien tik chemija“. Deja, realybėje meilė yra sudėtingesnis reiškinys, kuris dažnai nagrinėjamas ir lietuvių literatūroje. Prozininkų V. Mykolaičio – Putino ir A. Škėmos romanuose kalbama apie tai, kaip meilė nulemia veikėjų likimus. Vincas Mykolaitis – Putinas atskleidžia meilės be atsako mirtinus padarinius, o modernistas Antanas Škėma meilę laiko inspiracija meniškos sielos žmogui. Vienas žymiausių XX a. lietuvių rašytojų, psichologinio romano meistras Vincas Mykolaitis-Putinas romane ,,Altorių šešėly“ perteikia meilės poveikį individo likimui, kuris ne visuomet baigiasi laimingai. Meilė, pasireiškianti įvairiomis formomis, gali visai sujaukti gyvenimo tėkmę, kaip nutiko ir pačiam poetui V. Mykolaičiui – Putinui, kuomet meilė kūrybai bei noras sukurti šeimą, sugriovė tėvų numatytą gyvenimo kelią. Poetiniu talentu apdovanotas rašytojas dar jaunystėje pajaučia savo kaip kunigo ir poeto būsenos dvilypumą. Nenumaldomas troškimas puoselėti savo poetinę asmenybės pusę bei intencija turėti šeimą lemia poeto ekskomunikaciją. Panaši situacija aprašoma ir romane ,,Altorių šešėly“. Romane labai ryškiai aprašoma pirmosios meilės tarp Liudo Vasario ir Liucijos patirtis bei kaip tos pačios meilės skirtingas suvokimas gali pakeisti žmogaus likimą. Yra manoma, jog pirmosios meilės patyrimai palieka gilų psichologinį pėdsaką, kuris lemia ne tik ateities partnerių pasirinkima, bet ir žmogaus charakterio savybes, o tai akivaizdu ir Liucijos bei Vasario gyvenimuose. Pirmojoje romano dalyje ,,Eina gyvenimas“ panelė Liucija yra klieriko Vasario pirmasis tikras meilės objektas, kuris vilioja dar nepažintu jausmu. Ne itin vykęs pirmasis veikėjų susitikimas perauga į abipusę simpatiją, kuri skirtingai paveikia įsimylėjėlius. Liucija vis labiau jaučia augančią simpatiją droviam, ryžto stokojančiam klierikui ir pati imasi iniciatyvos – atskleidžia savo meilę jam suteikusi šansą ją pabučiuoti. Tačiau Vasariui šis susidomėjimas panele Liucija nenustelbia noro ieškoti savo tikrojo pašaukimo, tad Liucės atsidavimas nesusilaukia to paties atsako, palikdamas ją su žlugusiomis iliuzijomis. Liucijos palinkėjimas Liudui: "Būk tamsta kunigu, tamsta būsi geras kunigas", simbolizuoja faktą, jog jųdviejų romantiniai santykiai ateities nebeturės. Nevykęs pirmosios meilės bandymas lemia ir tolimesnius Liucijos santykius, kadangi ji meilės daugiau nebelaukė ir pasirinko tekėti už nemylimo daktaro Brazgio, o dar vėliau – už jos nemylinčio Glaudžiaus. Vienintelis jos mylėtas vyras Liudas Vasaris, neatsakęs į jos meilę tuo pačiu, tarsi sužlugdo Liucės viltį pamilti ką nors kitą, o tai lemia Liucės nelaimingą ir tragišką pabaigą žadantį gyvenimą. Nors ir ši pirmoji meilė nesusiklosto kaip tikėjosi Liucė, tačiau Vasaris ir ji vis tiek palaiko ryšį - jis netgi tampa Liucės ir Brazgio sūnaus Vytuko krikštatėviu. Šis įvykis dar labiau suartina veikėjus. Trečioje romano dalyje ,,Išsivadavimas“ kuriam laikui išsiskyrus jų keliams, ir vėl netikėtai atnaujinus ryšį po dešimties metų, jie pradeda matytis dažniau, Vasaris pajaučia jau kitokią trauką Liucijai. Jis tampa Liucės nelaimingos santuokos ir gyvenimo atrama, kas kelia ir pavojų, kadangi Liucė niekada taip ir nenustojo mylėti Vasario, tad dažni jo apsilankymai sukelia naują viltį. Tačiau Vasaris pražudo Liuciją – ,,įvykdo“ ,,faustiškąją žmogžudystę“, dar kartą ją atstūmęs ir pasirinkęs poezijos pasaulio šviesos paieškas ir meilę Auksei. Gyvenimas be tikrosios meilės potyrių, pilnas netekčių ir praradimų nulemia tragišką žmogausgyvenimo pabaigą, kadangi toks jis – nieko vertas. Taigi, tikrosios meilės trūkumas asmenis priveda prie nelaimingos pabaigos, kadangi toks gyvenimas netenka prasmės. Priešingą meilės įtaką žmogui vaizduoja XX a. vid. katastrofų literatūros atstovas Antanas Škėma, kuris tikina, jog meilė yra įkvėpimo šaltinis ir suteikia peno gyventi. Kaip teigė Mahatma Gandis: ,,Kur yra meilė, ten yra gyvenimas“. Ši frazė puikiai atspindi faktą, jog gyvenimas be meilės – tuščias, nuobodus ir beprasmis. Meilės įtaka kūrybai ir žmogaus egzistencijai atsiskleidžia ir Antano Škėmos romane ,,Balta drobulė“, kuriame pagrindinio veikėjo poeto Antano Garšvos gyvenimo kelią lemia meilė moterims. Pirmoji ir svarbiausia moteris Garšvos gyvenime buvo motina. Iš motinos jis paveldėjo itin jautrią psichiką ir poetinę dovaną, ji sūnui perdavė svarbiausias vertybes: grožio jautimą, romantinį žvilgsnį į pasaulį, idealios būties ilgesį. Šie veiksniai lemia tolimesnį Garšvos kaip poeto vystymąsį. Antroji moteris buvo Jonė, kurią galima vadinti pirmąja tikra Garšvos gyvenimo meile. Po pirmojo susitikimo su ja, Garšva parašo savo pirmąjį eilėraštį, tad Jonė tampa tarsi ir pirmąja poeto mūza. Būdamas su ja, Garšva suvokia ir tikrąją gyvenimo prasmę, kurią atspindi šie žodžiai: ,,Noriu vesti Jonę. Noriu vaiko. Noriu eilėraščių. Noriu pinigų. Noriu garbės. Noriu būti laimingas. Gyventi noriu.“. Būtent meilė Jonei sužadina visus šiuos troškimus, kurie gyvenimui suteikia prasmę. Deja, progresuojanti Garšvos liga kuriam laikui sužlugdo tokio gyvenimo iliuzijas. Tačiau sutikęs Eleną, Garšva patiki, jog būti poetu ir sukurti šeimą yra įmanoma. Elena Garšvai tampa tokia pat svarbi kaip ir rašymas, netgi pati virsta jo kūrybos proceso dalimi, nes yra jo vienintelė skaitytoja ir kritikė. Veikėjus siejantis dvasinis ryšys verčia Garšvą fantazuoti apie ateitį su mylimąja: ,,Elena ir aš – kartu. Šeimyniškoje ramybėje.“, bet atsinaujinusi liga vėl sujaukia ateities planus. Nors ir Garšva palieka mylimąją, tačiau Elena neapleidžia Garšvos. Romano pabaigoje, vėl sutikus Eleną, Garšva suvokia, jog ji yra tai, ko jam trūko. Garšva pradeda tikėti savo pasveikimu, vėl galvoja apie ateitį, jo mintyse netgi susidėlioja ilgai ieškotas eilėraštis ir Antanas Garšva pagaliau pareiškia troškimą gyventi: ,,Aš pamiršau, kad gyvenu tik vieną kartą. Man keturiasdešimt metų, ir aš pradėsiu gyventi.“. Meilė kitam individui suteikia gyvenimui prasmę, tad atsiranda ir tikslas, dėl kurio verta gyventi. Taigi, meilės kupinas gyvenimas praskaidrina niūrią kasdienybę spalvomis, kurios pasireiškia kūrybiškumu ir šviesesnės ateities viltimi. Apibendrinant galima teigti, jog meilės įtaka įvairiai paveikia žmonių likimus. Vieniems meilė virsta svarbiausia gyvenimo dalimi ir suteikia jam prasmę, o kitiems – tampa kančios ir pragaišties simboliu. XX a. vidurio lietuvių autorių Antano Škėmos ir Vinco Mykolaičio – Putino romanuose meilės poveikis gali būti dvejopas – ji leidžia pasiekti aukštumas arba pražudo.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!