Meilės išgyvenimų vaizdavimas lietuvių literatūroje (Biliūnas, Škėma, Putinas)

Meilė – amžina tema, kuri atsispindi beveik visų tautų literatų kūryboje. Nors tautosakoje kalbama apie nuoširdžią meilę tėvynei, gimtajai žemei, motinos meilę vaikui, tačiau svarbiausia yra tyra, nesavanaudiška meilė tarp vyro ir moters. Apmaudu, bet dažniausiai meilė literatūroje pavaizduojama kaip daug skausmo sukeliantis likimas. Neretai meilės išgyvenimus sukelia politinės aplinkybės, psichologinė būsena ar įsipareigojimai sau pačiam. Jonas Biliūnas apysakoje vaizdavo meilės išgyvenimus, sukeltus politinių aplinkybių. Vinco Mykolaičio Putino veikėjas kentė nelaimingą bandymą mylėti dėl įsipareigojimų kunigystei. Na o Vaižganto kūrinyje meilė apipinta nepalankios materialinės padėties. Tad šiandien mano tema – meilės išgyvenimų vaizdavimas lietuvių literatūroje. Remdamasi lietuvių rašytojų kūriniais analizuosiu nelaimingai susiklosčiusią meilę, jos išgyvenimų vaizdavimą bei atskleisiu, kokie veiksniai nulėmė nelaimingos meilės išgyvenimų vaizdavimą lietuvių literatūroje.
Jonas Biliūnas – vienas žymiausių XIX a.pab. – XX a. pr. realistų, apysakoje „Liūdna pasaka“ atskleidęs tragišką Banių šeimos likimą, sukeltą to laikotarpio politinių aplinkybių. Pats prozininkas J.Biliūnas daugiausia rašė noveles, taip pat jis yra laikomas lyrinės novelės pradininku lietuvių literatūroje. Savo kūriniuose rašytojas itin didelį dėmesį skiria moralinėms ir egzistencinėms veikėjų būsenoms, atstumtojo, nelaimingo žmogaus dramai ir jo vidiniam pasauliui. Realistinė to meto literatūra nuo socialinių temų nukreipia žmogaus žvilgsnį į asmens psichologiją, moralines prieštaras. Prozos pasakojimas darosi subjektyvus ir sudėtingas, rašytojai nesiekia visko paaiškinti, jiems svarbiau atskleisti asmenybės būsenas, reakcijas, žmogui leidžiama pačiam kalbėti apie save. Jonas Biliūnas savo kūryboje atskleidė ne tik sąžinės, kaltės bei atgailos temas, bet apysakoje „Liūdna pasaka“ atvaizdavo ir meilės išgyvenimų temą. Kūrinį sudaro dvi dalys, parašytos skirtinga intonacija. Pirmoji dalis – lyrinė įžanga, apjungianti praeitį ir dabartį. Pradžioje iškyla pasakotojo paveikslas. Pasakotojas emociškai reaguoja į išorinį pasaulį, nepaisant logiško nuoseklumo, jis nesusivokia erdvėje, nes „klaikias akis“ įbedusi į jį moteris vis kartoja tas pačias frazes apie gražius ponus ir pasakotojo klausia ar nematė josios Petriuko. Antrojoje apysakos dalyje vaizduojama jaunoji Banių šeima bei jos istorija, svajonės,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!