Šperos

Matematikos teorija su formulėmis

9.8   (2 atsiliepimai)
Matematikos teorija su formulėmis 1 puslapis
Matematikos teorija su formulėmis 2 puslapis
Matematikos teorija su formulėmis 3 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

Paklaidų šaltiniai Sprendžiant praktinius uždavinius veiksmai atliekami su apytiksliais skaičiais ir pagal apytiksles f-les. Apytiksliai skaičiai gaunami atliekant matavimus,o jie turi tam tikras paklaidas,jie nėra tikslūs.Paklaidų šaltiniai:1.Įvairius reiškinius vykstančius gamtoje tenka aprašyti matematinėmis f-lėmis.t.y. suformuluoti matematiškai uždavinį-uždavinio paklaida. 2.Suformuluotą uždavinį spręsti tikslais metodais pagal tiksliais formules ne visada įmanoma ir čia taikomi apytiksliai metodai ir čia turime metodo paklaidą.3.Pradiniai duomenys būna apytiksliai ir naudojamos įvairios konst.pvz: 3,1415;p2,7181 yra iracionalieji skaičiai. Čia turime pradinę paklaidą. 4.Matematikoje dažnai naudojami begaliniai procesai (pvz:1/30,33)ir eilutės.Praktiniame panau dojime,tie procesai yra apribojami.ir čia susidaro apribojimo paklaida(liekamoji paklaida).5.Atliekant veiksmus su apytiksliais skaičiavimais,jie yra apvalinami. Ir čia yra gaunama apvalinimo paklaida. 6.Veiksmų paklaida.Atliekant aritmetinius veiksmus su apytiksliais skaičiais paklaidos kaupiasi ir susidaro veiksmų paklaidos. Paklaidos sąv.absoliuti ir santik.pakl. Apytiksliai skaičiai dažn.gaunami kaip matavimo rezultatai..Įtakos turi matavimo prietaisai,kurie visada turi prietaiso paklaidą, todėl matavimo rezultatas-apyt. skaičiavimai.(A-tikslus sk.;a-apytikslė reikšmė)Ap.1 skaičiaus A apytiksliu skaičių laikomas a,kuris nežymiai skiriasi nuo skaičiaus A ir pakeičia tą skaičių atliekant įvairius aritmetinius veiksmus.Tikslaus sk. Mes nežinome:Aa. Ap2.Tikslaus skaičiaus A ir jo apytikslio skaičiaus a skirtumo modulį vad.absoliučia paklaida ir žymime ,t.y /A-a/. Pats skirtumas A-a gali būti tiek teigiama tiek neigiama.Kadangi tikslaus skaičiaus A nežinome,todėl ir absoliučiąją paklaidą apskaičiuoti tikslai negalime,todėl yra įvedama absoliučioji ribinė paklaida kuri yra galimai mažiausias skaičius,kurio neviršija absoliučioji paklaida.Ribinę paklaidą žymime a.t.y Aaa. Absoliučioji ribinė paklaida pilnai nenusako apytikslio sk.tikslumo.Ap3.Sk. a santykine paklaida vad. Jo absoliučiosios paklaidos ir tikslaus sk. Modulio santykį ir žymime .t.y. :/A/ Santykinė ribinė paklaida:aa:/a/ ir Aa(1a).Dažnai yra naudojama santykinė paklaida išreikšta procentais ir vad. Procentine paklaida.Santykinę paklaidą *100,gauname procentinę paklaidą. Reikšmingieji,teisingieji ir abejotini skaitmenys. Skaičių apvalinimas Reikšmingais skaitmenimis laikomi visi skaitmenys 0,0-iai esantys tarp reikšmingų skaitmenų ir 0-iai skaičiaus gale pakeičiantys žinomas skiltis.Atliekant veiksmus su apytiksliais skaičiais,tie apytiksliai skaičiai būna nevienodo tikslumo,todėl juos reikia suapvalinti.Skaičių apvalinimas atliekamas pagal taisykles:1.Jei pirmas atmetamas skaitmuo yra 0-f-ja didėjanti;f’(x)-kreivė įgaubta. 2) f(x)0 ir sudarom.Sakykime,kad lygties šaknį mums reikia rasti duotu tikslumu .Šaknies apytikslę reikšmę galime surasti grafiškai. c(+)/2-intervalo vidurio taškas.Pirmąją surastą šaknies reikšmę pažymėsime x1,ją turėdami skaičiuojame sekančias reikšmes-artinius:x2,x3.. ir gauname artinių seką:x1,x2,x3,..xn,xn+1.. Artiniams skaičiuoti yra taikomas įvairių apytikslių skaičiavimo metodų f-lės.Artinių seką konverguojame ir lim nxnc.Artinius skaičiuojame kol gauname:/xn+1-xn/0, f’(x)>0 ir f’’(x)>0 išlaiko pastovų ženklą. Stygų metodo esmė: ta,kad f-jos f(x) grafiką intervale a,bkeičiame styga einančia per taškus A(a,f(a)) ir B(b,f(b)).Rašome stygos lygtį,naudojame f-lės lygtį,per 2 taškus.t.y. (y-y1)/(y2-y1)(x-x1)/(x2-x1).Taškas, kuriame styga kerta Ox ašį bus pirmasis artinys x1.Jį rasime stygos lygtyje vietoj y0 ir bus: x1a-f(a)/(f(b)-f(a))*(b-a)Per x1 vedame statmenį ir gauname tašką,ir per jį,ir per B brėžiame stygą ir gauname artinį x2 ir t.t.. x2x1-f(x1)/(f(b)-f(x1))*(b-x1);..;xn+1xn-(f(xn)/f(b)-f(xn))*(b-xn) (1).Pagal (1) skaičiuosime artinius ir gausime seką x1,x2,..,xn,..ir skaičiuosime tol kol/xn+1-xn/0; f’(x)>0;f;;(x)0-did.; f’(x)0-įgaubta; F’’(x)0;f(b)0 x1a-(f(a)/f’(a)) 3) f(a)0; f’(x)>0;f’’(x)0;f(b)0, f’(x)>0;f’’(x)>0 stygų metodu bus pastovus dešinysis xb ir naudojame (1) f-lė. X1a-(f(a)/(f(b)-f(a))*(b-a) Liestinę vedame tame taške,kai xb ir apskaičiuojame artinį pagal liestinių f-lę:x1b-f(b)/f’(b) Šaknis yra intervalex1x1,stygų f-lė: x2x1-f(x1)/(f(x1)-f(x1))*(x1-x1) liestinių antras artinys: x2x1-f(x1)/f’(x1)šaknys yra intervalex2x2 ir t.t. Iteraciju(nuoseklaus artejimo) metodas:Sprendziame lygti f(x)0 (1). Lygties saknis c[a,b]. Lygtį išreiškiame tokia forma x(x) (2). Kokiu nors būdu pasirenkame apytikslią lygties šaknį x0 (pvz x0a+b/2) Istate xx0 į (2) lygybe turesim x1(x0), x2(x1), x3(x2), ....xn(xn-1).Gauname artiniu seka: x1,x2,x3,...xn-1,xn..., kai lim xnc, kai c yra (1) lygties šaknis. lim xmlim (xn­-1), c(lim x­n-1),c(c). tai resikia c tenkina (2) lygti, o ji yra ekvivalenti (1)-ai. Geometr iskai iteracijos procesas aiskinamas: x(x).breziame grafikus f-jos yx ir y(x). Tų grafiku susikirtimo taško abscise ir bus takas xc. Jei sk-jant padarysim klaida, ir gausim kazkokia iteracija, tai ta (klaidinga) gauta reiksme bus priimama kaip niline iteracija,- iteracijos metoda klaida istaiso. Taisykle: jei f-ja yra apibrezta ir tolyd.int-le [a,b], ir jei egz.tokia taisykinga trupmena (

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 3639 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
3 psl., (3639 ž.)
Darbo duomenys
  • Matematikos špera
  • 3 psl., (3639 ž.)
  • Word failas 131 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šią šperą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt