Kiekviena epocha turi savo didįjį ekonomistą, kartais ir ne vieną. Devyniolikto amžiaus vidurio Europa, apimta neramumų, grasinanti revoliuciniais pokyčiais, susiskirsčiusi į turtuolius ir vargšus, taip pat turėjo mokslininką - žurnalistą, ekonomistą - revoliucionierių, nenumaldomai bandantį ne tik paaiškinti procesus, vykstančius visuomenėje, bet ir perspėti apie artėjantį nenumaldomą pavojų bei pateikiantį šio pasaulio gelbėjimo planą.
Marksas buvo puolamas ir ginamas, jam meldėsi ir jo neapkentė, jis buvo paverčiamas statula ir čia pat griaunamas ir daužomas. Markso veikalai buvo peržiūrimi, perkainojami, paneigiami, bet po kurio laiko vėl ir vėl grįžtama prie jų nagrinėjimo.
Pasauliui Marksas įstrigo atmintin kaip revoliucionierius. Todėl tam, kad sugebėtume tinkamai įvertinti Marksą kaip ekonomistą, būtina atskirti jo mintis ir iškeltas idėjas nuo postmarksistinių ar leninių jo idėjų traktavimo.
Reikia įvertinti dar vieną aspektą: Marksas neabejotinai buvo savo epochos genijus, ir, sukurdamas savo politinės ekonomijos modelį, Marksas šio pasaulio suvokimą papildė kai kuriais naujais elementais.
Ekonomisto tikslas - nušviesti, paaiškinti šį pasaulį, ir turime pripažinti, kad Marksas sugebėjo jį supančioj aplinkoje įžvelgti tai, ko nematė kiti jo kartos mokslininkai.
Po Markso mirties pasaulyje įvyko didžiulės permainos. Matydami šias permainas, mes galime įvertinti Markso įžvalgumą, sugebėjimą matyti toli į priekį.
Rašydamas "Kapitalą", K. Marksas turėjo tikslą atskleisti esmines kapitalizmo kaip ekonominės ir socialines sistemos bruožus, tendencijas ir raidos dėsnius. Būdamas filosofu, jis pasirinko ne realųjį kapitalizmą, o savo sukurtą "tobulą" kapitalizmą, iš kurio pašalinti realaus gyvenimo netobulumai, kurių įtaka kapitalizmo vystymosi tendencijoms, autoriaus manymu, buvo neesminė. Markso aprašytame kapitalizme nėra monopolijų, nėra profsąjungų bei kitų jo manymu, sistemos "netobulumų".
Reikia pažymėti, kad pagrindinis šio kūrinio, turinčio virš 2 500 puslapių ir rašyto 18 metų, tikslas yra ne aprašyti kapitalizmą kaip socialinę ir ekonominę sistemą bei parodyti jos trūkumus, o įrodyti, kad ši sistema pasmerkta žlugti. Žinant šį tikslą, suprantama tampa Markso logika, kodėl jis aprašė ne realųjį, o tobulą kapitalizmą: įrodžius, kad tobulasis kapitalizmas pasmerktas žlugti, bus...
Šį darbą sudaro 3334 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!