Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana (1877-1930)

Gal visų pirma aš jums papasakosiu kodėl Marija Pečkauskaitė pasivadino būtent Šatrijos Ragana. Raganėle Mariją meilei mėgo vadinti Povilas Višinskis, kuris mokė ją lietuvių kalbos, padėjo žengti pirmuosius žingsnius į literatūrą. Jis labai mylėjo Mariją, bet nesulaukė iš jos tokio pat jausmo. Taigi iš raganėlės tikriausiai ir kilo Ragana, o Šatrijos – pagal aukščiausiąjį Žemaitijos kalną, esantį netoli jos gimtųjų vietų.
(biografija):Marija Pečkauskaitė augo lenkiškai kalbėjusių bajorų šeimoje. Jos vaikystė buvo laiminga ir saulėta, su motinos muzikavimu, tėvo knygomis, globa bei meile, su gražios gamtos įspūdžiais ir ypatingu namų jausmu. Iš mažens girdėdama visus aplinkinius kalbant žemaitiškai ir pati nesunkiai išmoko šios tarmės, kurią vėliau perteikdavo dažnam savo herojui. Marija turėjo seserį ir du brolius – abu jie mirė jauni. Talentingų brolių mirtys – skaudžiausi rašytojos išgyvenimai. Marija Pečkauskaitė buvo vientisos katalikiškos pasaulėžiūros. Labdara, asketiškas gyvenimo būdas ir kūryba, paremta krikščionybės principais, sukonkretino būsimosios rašytojos pasaulėžiūrą.
Marija mokėsi bitininkystės, vėliau įgijo teisę dirbti namų mokytoja. P.Višinskio rūpesčiu gavusi stipendiją, ji studijavo filosofiją, literatūrą Ciuricho ir Fribūro universitetuose. Susidomėjo pedagogika, auklėjimo problemomis. Parašė knygą ,,Rimties valandėlė“. Ilgus gyvenimo metus M.P. buvo mokytoja. Ji stengėsi akcentuoti esminius dalykus, ugdyti asmenybę, pradėdama nuo kultūrino elgesio įpročių ir palengva eidama prie žmogaus dvasios. Ji tikėjo ir pasitikėjo Dievo valia, bet bijojo ir nemėgo paviršinio, rodomo davatkiškumo. Iš jaunų žmonių rašytoja gaudavo laiškų, kuriuose būdavo klausiama patarimų, kaip gyventi, kaip rasti gyvenimo prasmę. Šatrijos Raganai realybė – s i e l a. Ir savo kūryboje ji dažnai kalba apie meilę, pasiilgimą, ilgesį liūdesį, nerimą. Lietuvių literatūrai, ypač prozai, tai buvo dar gana nauja. Šatrijos Ragana stiprina vidinę žmogaus raišką, mažiau dėmesio skirdama aplinkybėms.
(kūriniai):Šatrijos Ragana parašė kelias apysakas (,,Viktutė“, ,,Vincas Stonis“, ,,Sename dvare“), dramą ,,Pančiai“, keliolika apsakymų. Meniškiausi apsakymai ,,Dėl ko tavęs čia nėra?“, ,,Iš daktaro pasakojimų“, ,,Irkos tragedija“. Reikšmingiausia apysaka - ,,Sename dvare“, iš esmės paskutinis rašytojos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!