Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė)

Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė) — XIX a. pab. — XX a. pr. lietuvių rašytoja neoromantikė. Romantinės pasaulėjautos kūrėja, kilusi dvaro, visą gyvenimą puoselėjo krikščioniškąsias dorybes. Rašytoja buvo ypatingo dvasinio grožio žmogus. Suprantama, tam didelę įtaką turėjo ir nuolatinis beletristės lavinimasis, ir tėvai, rūpestingai diegę vaikams dvasines vertybes. Marijos Pečkauskaites tėvas Anupras Pečkauskas buvo malonus, paprastas, neišpuikęs žmogus. Motina Stanislava — graži, tyli moteris, kuri rūpinosi namų ūkių. Motina puikiai skambino fortepijonu. Jos sesuo buvo net profesionali pianistė. Iš jos Marija Pečkauskaitė perėmė meilę muzikai. Ji mėgo skambinti Šopeno noktiurnus, Mendelsono, Čaikovskio kūrinius, Bethoveno sonatas. Nuo vaikystės būsimoji rašytoja regėjo tauru tėvu elgesį su dvare dirbusiais žmonėmis. Jie prisimena, kad šeimininkai buvę rūpestingi: drabužiai ir maistas būdavę geri. O švenčiu dienomis ponai valgydavę kartu su šeimyna ir su žmonėmis bendraudavę lietuviškai. Marija Pečkauskaitė buvo labai geros, gailestingos širdies: lankydavo kumečių ir apylinkės sergančius vaikus, prausdavo juos, duodavo drabužių, baltinių, maisto, vaistų. Žmonės ją vadino „gerąja panele". Altruistinei veiklai rašytoja liko ištikima iki gyvenimo pabaigos. Teorini mokymą M. Pečkauskaitė gražiai derino su praktine veikla: savo ugdytinius įtraukdavo į krikščioniškų jaunimo draugijų veiklą. Draugijų nariai vaidindavo spektakliuose, kuriuos režisuodavo pati rašytoja. Pirmasis lietuviškas vakaras Židikuose suruoštas 1917 metu vasarą. O pinigai, surinkti pardavus bilietus i spektaklius, būdavo skiriami kurti Blaivybės draugiją. Rašytoja taip pat vaikus mokė giesmių ir lietuviškų dainų. Ko bemokytų, M. Pečkauskaitė daug laiko skirdavo pokalbiams su vaikais — aiškindavo, ką reiškia dorai elgtis, kodėl svarbu būti geram, padėti kitiems. Marija Pečkauskaitė labai mėgo gėles. Ypač mylėjo rožes, kurios minimos ir apysakoje „Sename dvare". Prie jos kambarėlio Židikuose augo laukinių rožių krūmas. Anot rašytojos, nieko nėra kilnesnio, kaip gražios gėlės ir gera muzika. Nors M. Pečkauskaitė buvo pažįstama ir artima daugeliui Židikų miestelio gyventojų, net tapusi žymia rašytoja ji išliko kukli. Daugelis miestelio žmonių ją pažinojo kaip pasiaukojančią, taurią asmenybę, puikią...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!