Maisto medžiagos (baltymai, lipidai, angliavandeniai) - organizmo energijos šaltinis

• angliavandeniai.
Baltymai- sudėtingos organinės medžiagos, sudarytos iš amino rūgščių, tam tikra seka sujungtų peptidinėmis jungtimis. Kiekvienoje ląstelėje gali būti keletas tūkstančių baltymų ir jie atlieka skirtingas funkcijas.
Lipidai- organinės medžiagos, sudarytos iš glicerolio ir riebiųjų rūgščių. Lipidai tirpūs organiniuose tirpikliuose, bet ne vandenyje. Lipidai dalyvauja plastiniuose procesuose, įeina į audinių ir ląstelių sudėtį.
Angliavandeniai- organiniai junginiai, turintys savo sudėtyje anglies, vandenilio ir deguonies. Angliavandeniai sudaro 80% sausos masės ir tik 2% masės yra gyvuose organizmuose.
Baltymai- sudėtingos organinės medžiagos, sudarytos iš amino rūgščių, tam tikra seka sujungtų peptidinėmis jungtimis.
Baltymų yra visuose gyvuose organizmuose ir tik juose jie susidaro. Baltymai- pagrindinė statybinė, plastinė ląstelių medžiaga. Jų sudėtyje be anglies, deguonies, vandenilio yra iki 16% azoto, taip pat sieros, fosforo ir kitų elementų.
Baltymai sudaryti iš 22 amino rūgščių. Kiekvieno gyvo organizmo baltymai yra labai specifiški. Vienos rūšies baltymai skiriasi nuo kitos rūšies amino rūgščių sudėtimi ir jų išsidėstymu baltymo molekulėje.
Žmogaus kepenys vienas amino rūgštis gali paversti kitomis. Tokios amino rūgštys vadinamos neesminėmis (endogeninėmis). Tai- cistinas, alaninas, serinas, prolinas ir kt.
Yra amino rūgščių, kurių žmogaus organizmas pats sintetinti nesugeba, būtinai jas turi gauti su maistu. Tokios amino rūgštys vadinamos esminėmis (egzogeninėmis).
Suaugusio žmogaus organizmas nesintetina aštuonių amino rūgščių:
• triptofano
• leucino
• izoleucino
• valino
• treonino
• lizino
• metionino
• fenilalanino
Esminių amino rūgščių daugiausia yra gyvulinės kilmės baltymuose (pieno, kiaušinių, žuvies, mėsos), o neesminių- augalinės kilmės baltymuose (javuose, daržovėse ir kt.)
Baltymai atlieka šias funkcijas:
1. Sudaro struktūrinius fermentų komponentus.
2. Svarbūs raumenų susitraukimo mechanizmui.
3. Sąlygoja plastinius procesus, susijusius su organizmo augimu ir vystymusi.
4. Atlieka apsauginę funkciją.
5. Veikia kaip hormonai (biologiniai katalizatoriai).
6. Įeina į kraujo sudėtį ir padeda pernešti deguonį iš plaučių į audinius ir anglies dioksidą iš audinių į plaučius.
7. Svarbūs kraujo krešėjimui.
8. Padeda palaikyti kraujo fizinių ir cheminių savybių pastovumą.
9. Vitaminų ir mineralinių medžiagų nešėjai.
10. Turi įtakos organizmo energetiniam balansui.
Baltymai turi 4 struktūras:
◦ pirminę
◦ antrinę
◦ tretinę
◦ ketvirtinę
Pirminė baltymo struktūra, tai polipeptidinė grandinė, sudaryta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!