Maironis - skaidrės

• 1888-1892 m. studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, 1891 m. priėmė kunigo šventinimus;
• 1892-1894 m. dirbo Kauno kunigų seminarijoje, čia parengė pirmąsias savo knygas – poemą “Tarp skausmų į garbę”, poezijos rinkinį “Pavasario balsai” – publikuotas 1895 m.;
• 1894- 1909 m. Peterburgo dvasinės akademijos profesorius;
• 1907 m. “Jaunoji Lietuva”;
• Nuo 1909 m. Kauno kunigų seminarijos rektorius;
• 1927 m. savo lėšomis pradėjo leisti savo raštų penkiatomį;
• 1932 m. mirė.
Romantinis pasaulėvaizdis – Maironio kūryba
• Romantinės literatūros bruožai:
• Asmens galios kurti ir tokiu būdu išreikšti save pabrėžimas;
• Gyvenimo, kaip kūrybos tęsinio, idėja, gyvenimo ir kūrybos suartėjimas;
• Biblinė žodžio galios keisti realybę traktuotė, kūrėjo-genijaus, tautos vedlio misija;
• Poetas išreiškia tautos dvasią, kuri yra suformuota tautos praeities ir savito kraštovaizdžio;
• Naujos individo ir bendruomenės / tautos susisaistymo formos, naujų bendruomeninių ryšių paieška;
• Dėmesys žmogaus vidujybei, jausmams, vaizduotei, iracionaliai jos pusei;
• Neatitikimas tarp idealų ir realybės, tragiškos pasaulėjautos įsitvirtinimas;
• Revoliucinės, visuomenės pertvarkymo idėjos;
• Maironio kūrybos bruožai:
• Atsivertimas lietuvybėn, apsisprendimas kurti traktuojamas kaip asmens individualus apsisprendimas;
• Didelis pasitikėjimas kuriančia žodžio galia, mesianistinis savęs kaip kūrėjo traktavimas;
• Užmezgamas emocinis vertybinis santykis su tėvyne Lietuva kaip vieta ir lietuviškoje savimonėje įtvirtina poetinę Lietuvos geografiją;
• Tautiškumas pasirodo kaip jungties tarp skirtingų socialinių sluoksnių galimybė: naujos lietuviškos šeimos kūrimo idėja;
• Įtvirtinamos naujos bendruomeniškumo formos – tautiškai susipratusių, litvomanų bendrija;
• Ryškūs istorinės praeities vaizdiniai, kuriais formuojama istorinė atmintis, brėžiamos ateities perspektyvos; Iškeliamas asmens veiklumas, poreikis dalyvauti istorinėse permainose;
• Optimistinė tautos ateities vizija;
• Lyrinis subjektas pasižymi neišreiškiama dvasios gelme, stipriomis emocijomis;
• Lyrinio subjekto vienišumo, atskirumo, praeinamumo jausmas.
Taip niekas tavęs nemylės Jau niekas tavęs taip giliai nemylės, Kaip tavo nuliūdęs poeta! Ar kas ir kančių tiek pakelti galės Tiktai dėl tavęs numylėta? Kiek ašarų jam išriedėjo griaudžių, Kieksyk kaip žvaigždė sidabrinė Per kiauras naktis nesumerkė akių, Kai uždegei jauną krūtinę! Kas suteikė tau, numylėta-graži! Tą įstabią, slaptąją galią, Kuria į dausas jojo dvasią neši; Vėl...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!